„Gentoo Linux“ x86 vadovas

Turinys:

• „Gentoo“ diegimas
  Šioje dalyje jūs išmoksite kaip įdiegti „Gentoo“ jūsų sistemoje.
  1. Apie „Gentoo Linux“ diegimą
     Šis skyrius supažindina jus su diegimo būdu, aprašytu šiame vadove.
  2. Teisingų diegimo priemonių pasirinkimas
     Jūs galite įdiegti „Gentoo“ daugybe būdų. Šiame skyriuje aiškinama, kaip įdiegti „Gentoo“, naudojant minimalų diegimo CD, nors diegimas naudojant diegimo LiveCD taip pat yra galimas.
  3. Jūsų tinklo konfigūravimas
     Kad galėtumėte parsisiųsti naujausius išeities tekstus, jūs turėsite suderinti tinklą.
  4. Diskų paruošimas
     Norėdami įdiegti „Gentoo“, privalote sukurti reikalingus skirsnius. Šiame skyriuje aprašoma, kaip suskaidyti standųjį diską tolesniam naudojimui.
  5. „Gentoo“ diegimo rinkmenų diegimas
     „Gentoo“ diegimas veikia naudojant stage3 tar archyvą. Šiame skyriuje aprašomas stage3 tar archyvo išpakavimas ir „Portage“ konfigūravimas.
  6. Gentoo pagrindinės sistemos diegimas
     Po stage3 diegimo ir konfigūravimo, galutinis rezultatas yra tas, kad jūs savo žinioje turite bazinę „Gentoo“ sistemą. Šiame skyriuje paaiškinama, kaip pažengti iki tokios būsenos.
  7. Branduolio konfigūravimas
     „Linux“ branduolys yra kiekvieno platinamojo paketo pagrindas. Šiame skyriuje aiškinama, kaip susikonfigūruoti branduolį.
  8. Sistemos konfigūravimas
     Jūs turite paredaguoti keletą svarbių konfigūracinių rinkmenų. Šiame skyriuje gausite šių rinkmenų apžvalgą ir paaiškinimą kaip tęsti.
  9. Būtinų sistemos įrankių diegimas
     Šiame skyriuje mes padėsime jums pasirinkti ir įsidiegti kai kuriuos svarbius įrankius.
  10. Įkrovos tvarkyklės konfigūravimas
      Egzistuoja keletas įkrovos tvarkyklių x86 architektūrai. Kiekviena iš jų turi nuosavą konfigūravimo būdą. Mes pravesime jus per įkrovos tvarkyklės konfigūravimo jūsų poreikiams procesą.
  11. „Gentoo“ diegimo užbaigimas
      Viskas beveik jau padaryta. Mes tik sukursime vieną (ar daugiau) vartotojų jūsų sistemai.
  12. Kur eiti nuo čia?
      Dabar jūs turite savo „Gentoo“ sistemą, bet kas toliau?
• Darbas su „Gentoo“
  Išmokite, kaip dirbti su „Gentoo“: programinės įrangos diegimas, kintamųjų keitimas, „Portage“ elgsenos keitimas ir pan.
  1. „Portage“ įvadas
     Šiame skyriuje aiškinami „paprasti“ žingsniai, kuriuos vartotojas būtinai turėtų žinoti, kad galėtų prižiūrėti savo sistemos programinę įrangą.
  2. USE vėliavėlės
     USE vėliavėlės yra labai reikšmingas „Gentoo“ aspektas. Iš šio skyriaus jūs išmoksite dirbti su USE vėliavėlėm ir suprasite kaip USE vėliavėlės sąveikauja su jūsų sistema.
  3. „Portage“ funkcijos
     Atraskite tokias „Portage“ funkcijas, kaip paskirstyto kompiliavimo palaikymas, ccache ir daugiau.
  4. Pirminio paleidimo scenarijai
     „Gentoo“ naudoja specialius pirminio paleidimo scenarijus, kurie, nepaisant kitų savybių, leidžia priklausomybių nutarimus ir virtualius pirminio paleidimo scenarijus. Šiame skyriuje aiškinami visi šie aspektai ir aiškinama, kaip elgtis su šiais scenarijais.
  5. Aplinkos kintamieji
     Naudodami „Gentoo“, jūs galite lengvai tvarkyti aplinkos kintamuosius savo sistemai. Šiame skyriuje aiškinama, kaip tai daryti, taip pat aprašomi ir dažniausiai naudojami kintamieji.
• Darbas su „Portage“
  Šioje dalyje pateikiamas detalus „Portage“, „Gentoo“ programinės įrangos valdymo įrankio, aprašymas.
  1. Rinkmenos ir katalogai
     Jeigu norite detaliai žinoti „Portage“, jūs turite žinoti, kur ji saugo savo rinkmenas ir duomenis.
  2. Konfigūravimas per kintamuosius
     „Portage“ yra pilnai konfigūruojama per įvairius kintamuosiu, kuriuos jūs galite nustatyti konfigūracinėje rinkmenoje arba kaip aplinkos kintamąjį.
  3. Programinės įrangos atšakų maišymas
     „Gentoo“ pateikia programinę įrangą, atskirtą į keletą atšakų, priklausomai nuo stabilumo ir architektūrų palaikymo. „Programinės įrangos atšakų maišymas“ informuoja jus, kaip šios atšakos gali būti konfigūruojamos, ir kaip jūs galite individualiai nepaisyti šio atskyrimo.
  4. Papildomi „Portage“ įrankiai
     „Portage“ pateikiama su keletu papildomų įrankių, kurie gali padaryti jūsų „Gentoo“ patyrimą dar geresniu. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kaip naudotis dispatch-conf ir kitais įrankiais.
  5. Nukrypimas nuo oficialaus medžio
     „Nukrypimas nuo oficialaus medžio“ pateikia jums keletą patarimų ir gudrybių kaip naudotis jūsų nuosavu „Portage“ medžiu, kaip sinchronizuoti tik tas kategorijas, kurių jūs norite, įsikelti paketus ir daugiau.
• „Gentoo“ tinklo konfigūravimas
  Lengvai suprantamas „Gentoo“ tinklo konfigūravimo vadovas.
  1. Pradžia
     
  2. Papildoma konfigūracija
     
  3. Modulinis tinklas
     
  4. Belaidis tinklas
     
  5. Funkcionalumo pridėjimas
     
  6. Tinklo valdymas
     

A. „Gentoo“ diegimas

1. Apie „Gentoo Linux“ diegimą

1.a. Įžanga

Sveiki!

Visų pirma, sveiki atvykę į „Gentoo“. Jūs įžengsite į pasirinkimų ir galimybių pasaulį. „Gentoo“ viskas yra pasirenkama. Kai diegiate „Gentoo“, galite rinktis kelis kartus -- jūs patys galite pasirinkti, kiek jūs norite kompiliuoti, kaip norite diegti „Gentoo“, kokio sistemos žurnalizavimo įrankio jūs norite ir pan.

„Gentoo“ yra greitas, modernus „Linux“ platinamasis paketas neapkrautu ir lanksčiu dizainu. „Gentoo“ yra sukurta laisvos programinės įrangos pagrindu ir neslepia nuo vartotojų, kas yra po dangčiu. „Portage“, paketų priežiūros sistema, kurią naudoja „Gentoo“, yra parašyta „Python“ programavimo kalba, kas reiškia, kad jūs galite lengvai žiūrėti ir keisti pirminį tekstą. „Gentoo“ paketų priežiūros sistema naudoja pirminį tekstą (nors yra ir iš anksto sukompiliuotų paketų palaikymas), ir „Gentoo“ konfigūravimas vyksta naudojant įprastas tekstines rinkmenas. Kitaip tariant, atvirumas visur.

Labai svarbu, kad jūs suprastumėte, kad pasirinkimai ir yra tai, kas padeda „Gentoo“ gyvuoti. Mes stengiamės nepiršti jums nieko, ko jūs nemėgstate. Jeigu jūs jaučiate, kad mes tai darome, prašome apie tai pranešti.

Kaip sudarytas diegimas?

„Gentoo“ diegimas gali būti pavaizduotas kaip 10 veiksmų procedūra, atitinkanti 2 - 11 skyrius. Kiekvienas veiksmas pasibaigia tam tikroje būsenoje:

• Po 1-ojo veiksmo jūs esate veikiančioje aplinkoje, parengtoje „Gentoo“ diegimui;
• Po 2-ojo veiksmo jūsų interneto sujungimas yra paruoštas „Gentoo“ diegimui;
• Po 3-ojo veiksmo jūsų standieji diskai yra parengti jūsų „Gentoo“ diegimui;
• Po 4-ojo veiksmo jūsų diegimo aplinka yra parengta, ir jūs esate pasirengę pakeisti šakninį katalogą į naujosios aplinkos;
• Po 5-ojo veiksmo yra įdiegti pagrindiniai paketai, kurie yra vienodi visuose „Gentoo“ diegimuose;
• Po 6-ojo veiksmo jūs esate sukompiliavę savo „Linux“ branduolį;
• Po 7-ojo veiksmo jūs esate parašę daugumą savo „Gentoo“ sistemos konfigūracinių rinkmenų;
• Po 8-ojo veiksmo būtiniausi sistemos įrankiai (kuriuos jūs galite pasirinkti iš dailaus sąrašo) yra idiegti;
• Po 9-ojo veiksmo jūsų pasirinkta įkrovos tvarkyklė yra įdiegta ir sukonfigūruota, ir jūs esate prisijungę į savo naująjį „Gentoo“;
• Po 10-ojo veiksmo jūsų „Gentoo Linux“ aplinka yra parengta tyrinėjimui.

Kai jums pateikiamas koks nors pasirinkimas, mes stengiamės pateikti argumentus „už“ ir „prieš“. Mes tuomet pratęsime su numatytuoju pasirinkimu, antraštėje pažymėtu „Numatyta: “. Kitos galimybės pažymėtos „Alternatyva: “. Nemanykite, kad numatyta yra tai, ką mes rekomenduojame. Tai yra, mūsų nuomone, tai, ką naudos daugelis naudotojų.

Kartais jūs galite pasirinkti ir pasirinktiną veiksmą. Tokie veiksmai pažymėti „Pasirinktina: " ir nėra provalomi „Gentoo“ diegimui. Tačiau, kai kurie pasirinktini veiksmai yra priklausomi nuo ankstesnio jūsų pasirinkimo. Mes jus informuosime, kai taip nutiks ir kai jūs padarysite pasirinkimą, ir prieš pasirinktino veiksmo aprašymą.

Kokie yra mano pasirinkimai?

Jūs galite įdiegti „Gentoo“ daugybe skirtingų būdų. Galite parsisiųsti ir įsidiegti iš vieno iš mūsų diegimo kompaktinių diskų, iš esamo „Linux“ platinamojo paketo, iš pakraunamo CD (tokio, kaip Knoppix), iš įkeltos iš interneto aplinkos, iš išvadavimo lanksčiojo diskelio ir pan.

Šis dokumentas apima diegimą, naudojant „Gentoo“ diegimo CD arba, tam tikrais atvejais, įkeltį iš interneto. Šiame diegime manoma, kad jūs norite įdiegti naujausias esamas kiekvieno paketo versijas. Jei norite atlikti diegimą be interneto sujungimo, turėtumėte skaityti „Gentoo“ 2008.0 vadovus, kuriuose yra nurodymai aplinkai be interneto prisijungimo.

Taip pat reikėtų pastebėti, kad jei jūs planuojate naudoti GRP („Gentoo Reference Platform“ -- rinkinį iš anksto sukompiliuotų paketų, skirtų tiesioginiam naudojimui iškart po Gentoo įdiegimo), jūs privalote sekti „Gentoo“ 2008.0 vadovų nurodymais.

Jei reikia pagalbos kituose diegimo metoduose, prašome skaityti mūsų „Alternatyvaus diegimo vadovą“. Mes taip pat pateikiame „Gentoo“ diegimo patarimų ir gudrybių dokumentą, kurį taip pat būtų pravartu pasiskaityti. Jei jūs jaučiate, kad esami diegimo nurodymai yra per daug detalūs, galite laisvai naudotis mūsų „Greitojo diegimo vadovu“ iš mūsų dokumentacijos išteklių, jei toks dokumentas yra turimas jūsų architektūrai.

Jūs taip pat turite keletą galimybių: galite kompiliuoti visiškai visą savo sistemą arba naudoti iš anksto sukompiliuotą aplinką ir turėti savo „Gentoo“ aplinką paruoštą ir veikiančią per kelias akimirkas. Ir, žinoma, jūs turite tarpinį sprendimą, kuomet jūs nekompiliuojate visko, o pradedate nuo pusiau parengtos sistemos.

Sunkumai?

Jeigu radote problemą diegime (arba diegimo dokumentacijoje), prašome aplankyti mūsų riktų sekimo sistemą ir patikrinti, ar riktas yra žinomas. Jei ne, prašome sukurti jam pranešimą apie riktą, kad mes galėtume juo pasirūpinti. Nebijokite plėtotojų, kurie yra paskirti jūsų riktams -- paprastai jie žmonių nevalgo.

Taip pat reikėtų pastebėti, nors dokumentas, kurį jūs skaitote, yra specifinis kiekvienai architektūrai, jame taip pat bus nurodymų ir kitoms architektūroms. Tai yra dėl to, kad didelės „Gentoo“ vadovo dalys naudoja išeities tekstą, kuris bendras visoms architektūroms (norint išvengti perdėtų pastangų ir plėtojimo išteklių bado). Mes pasistengsime išlaikyti tai iki minimumo, kad išvengtumėme painiavos.

Jei jūs nesate tikri, ar problema yra dėl nadotojo kaltės (kai kurias klaidas jūs padarėte nepaisant atidaus dokumentacijos skaitymo), ar tai yra programinės įrangos problema (kai kurias klaidas mes padarėme nepaisant atidaus diegimo/dokumentacijos bandymo), jūs galite laisvai prisijungti prie #gentoo IRC kanalo irc.freenode.net tinkle. Žinoma, esate mielai laukiami ir kitais atvejais taip pat :)

Jei turite klausimą apie Gentoo, patikrinkite mūsų dažniausiai užduodamus klausimus, pasiekiamus iš „Gentoo“ dokumentacijos. Jūs taip pat galite pažiūrėti DUK mūsų forumuose. Jei negalite rasti atsakymo, tada paklauskite mūsų #gentoo IRC kanale, irc.freenode.net tinkle. Taip, kai kurie iš mūsų yra keistuoliai, kurie būna IRC :-)

2. Teisingų diegimo priemonių pasirinkimas

2.a. Aparatinės įrangos reikalavimai

Įžanga

Prieš pradedant, pirmiausia pateiksime sąrašą aparatinės įrangos reikalavimų, reikiamų sėkmingam „Gentoo“ įdiegimui.

Aparatinės įrangos reikalavimai

2.b. „Gentoo“ diegimo kompaktiniai diskai

Įžanga

„Gentoo“ diegimo kompaktiniai diskai yra pradinės įkelties kompaktiniai diskai, kuriuose yra savaime nepertraukiama „Gentoo“ aplinka. Jie leidžia jums įkelti „Linux“ iš CD. Per įkelties procesą yra aptinkama jūsų aparatinė įranga ir įkeliamos tinkamos tvarkyklės. Jos yra palaikomos „Gentoo“ plėtotojų.

Visi diegimo kompaktiniai diskai leidžia jums įvykdyti įkeltį, suderinti tinklą, suskaidyti standųjį diską ir pradėti „Gentoo“ diegimą iš interneto. Šiuo metu mes teikiame du diegimo kompaktinius diskus, kurie yra vienodai tinkami „Gentoo“ diegimui, jei planuojate atlikti diegimą iš interneto, naudojant naujausias esamų programinių paketų versijas.

Diegimo kompaktiniai diskai, kuriuos mes šiuo metu teikiame yra:

• „Gentoo“ minimalus diegimo CD, mažas, neniekingas, įkeliamasis CD, kurio vienintelis tikslas yra įkelti sistemą, paruošti tinklą ir pratęsti „Gentoo“ diegimą.
• „Gentoo“ diegimo LiveCD yra viskas, ko jums reikia norint įdiegti „Gentoo“. Jame pateikiama grafinė aplinka, grafinė bei konsolinė diegimo programa, kuri jums automatiškai vykdo diegimą, ir, žinoma, diegimo nurodymai jūsų architektūrai.

Norėdami jums padėti pasirinkti reikiamą diegimo kompaktinį diską, mes parašėme kiekvieno diegimo CD svarbiausius pranašumus ir trūkumus.

„Gentoo“ minimalus diegimo CD

Minimalus diegimo CD yra pavadintas install-x86-minimal-2008.0.iso ir užima tik 57 MB vietos diske. Galite naudoti šį diegimo CD „Gentoo“ diegimui, bet tik su veikiančiu interneto sujungimu.

„Gentoo“ diegimo LiveCD

Diegimo LiveCD yra pavadintas livecd-i686-installer-2008.0-r1.iso ir užima 655 MB. Šį diegimo kompaktinį diską galite naudoti „Gentoo“ diegimui, ir galite jį naudoti net „Gentoo“ diegimui be veikiančio interneto sujungimo.

Stage3 archyvas

Stage3 tar archyve yra minimali „Gentoo“ aplinka, tinkama pratęsti „Gentoo“ diegimą, vadovaujantis šio vadovo nurodymais. Anksčiau „Gentoo“ vadove buvo aprašytas diegimas, naudojant vieną iš trijų stage tar archyvų. Nors „Gentoo“ vis dar teikia stage1 ir stage2 archyvus, oficialiame diegimo metode naudojamas stage3 archyvas. Jei esate susidomėję „Gentoo“ diegimo atlikimu, naudojant stage1 ar stage2 tar archyvą, prašome perskaityti „Gentoo“ DUK Kaip diegti „Gentoo“ naudojant stage1 ar stage2 tar archyvą?

Stage3 tar archyvus galima atsisiųsti iš releases/x86/2008.0/stages/ bet kurioje iš oficialių „Gentoo“ dubliuojamųjų tinklaviečių, bet LiveCD jie nėra pateikiami.

2.c. Atsisiųskite, įsirašykite ir įkelkite „Gentoo“ diegimo CD

Diegimo kompaktinių diskų atsisiuntimas ir įsirašymas

Jūs pasirinkote naudoti „Gentoo“ diegimo CD. Pirmiausia pradėsime atsisiųsdami ir įsirašydami pasirinktą diegimo CD. Mes anksčiau svarstėme apie kelis esamus diegimo kompaktinius diskus, bet kur juos galima rasti?

Jūs galite atsisiųsti bet kurį mūsų diegimo kompaktinį diską iš vienos iš mūsų dubliuojamųjų tinklaviečių. Diegimo kompaktiniai diskai yra releases/x86/2008.0/installcd/ kataloge.

Šiame kataloge rasite ISO rinkmenas. Tai yra pilni CD atvaizdai, kuriuos galite įsirašyti į įrašomąjį kompaktinį diską.

Tuo atveju, jei norite žinoti, ar jūsų atsisiųsta rinkmena nėra pažeista, galite patikrinti jos MD5 kontrolinę sumą ir palyginti ją su mūsų pateikta MD5 kontroline suma (kaip antai install-x86-minimal-2008.0.iso.DIGESTS). Jūs galite patikrinti MD5 kontrolinę sumą md5sum įrankiu „Linux/Unix“ aplinkoje arba md5sum įrankiu, skirtu „Windows“.

Kitas būdas patikrinti atsisiųstos rinkmenos tinkamumą - tai pasinaudoti „GnuPG“ įrankiu kriptografinio parašo, kurį mes pateikiame, patikrinimui (rinkmena, kurios pavadinimas baigiasi .asc). Atsisiųskite parašo rinkmeną ir gaukite viešąjį raktą:

$ gpg --keyserver subkeys.pgp.net --recv-keys 17072058

Dabar patikrinkite parašą:

$ gpg --verify <parašo rinkmena> <atsisiųsta iso rinkmena>

Norėdami įsirašyti atsisiųstą ISO rinkmeną į kompaktinį diską, jūs turite pasirinkti raw-įrašymą. Kaip tai padaryti visiškai priklauso nuo naudojamos programos. mes aptarsime cdrecord ir K3B; daugiau informacijos galite rasti mūsų „Gentoo“ DUK.

• Naudodami cdrecord, jūs turite paprasčiausiai parašyti cdrecord dev=/dev/hdc <atsisiųsta iso rinkmena> (pakeiskite /dev/hdc jūsų CD-RW įrenginio keliu).
• Jei naudojate K3B, pasirinkite Tools > Burn CD Image. Tuomet galite rasti jūsų ISO rinkmeną „Image to Burn“ srityje. Galiausiai spragtelėkite Start.

Diegimo CD įkrova

Vos tik įsirašysite savo diegimo CD, laikas jį įsikelti. Išimkite visus kompaktinius diskus iš savo CD įrenginių, perkraukite sistemą ir iššaukite BIOS. Tai paprastai yra padaroma spaudinėjant DEL, F1 ar ESC klavišus, priklausomai nuo jūsų BIOS. Pakeiskite BIOS įkėlos tvarką taip, kad CD-ROM būtų bandomas prieš standųjį diską. Tai dažniausiai būna „CMOS Setup“ skyriuje. Jei to nepadarysite, jūsų sistema tiesiog persileis iš standžiojo disko, ignoruodama CD-ROM.

Dabar įdėkite diegimo CD į CD-ROM įrenginį ir perkraukite sistemą. Jūs turėtumėte pamatyti įkėlos eilutę. Šiame ekrane galite paspausti Enter įkėlos proceso pradžiai su numatytomis parinktimis arba įkelti diegimo CD su tinkintomis įkėlos parinktimis, nurodydami branduolį, tada įkėlos parinktis ir paspausdami Enter.

Nurodydami branduolį? Taip, mes teikiame kelis branduolius savo diegimo kompaktiniose diskuose. Numatytasis yra gentoo. Kiti branduoliai yra specifinei aparatinei įrangai ir -nofb variantams, kurie išjungia framebuffer.

Žemiau rasite trumpą turimų branduolių apžvalgą:

Jūs taip pat galite pateikti branduoliui parinktis. Jos atstovauja pasirinktinas nuostatas, kurias jūs galite, jei norite, įjungti ar išjungti.

Aparatinės įrangos parametrai:

acpi=on

Įkelia ACPI palaikymą, o kompaktinis diskas įkrovos metu paleidžia acpid tarnybą. To reikia tik jei tinkamam jūsų sistemos darbui reikia ACPI. Hyperthreading palaikymui šio parametro nereikia.

acpi=off

Visiškai pasyvina ACPI. Tai naudinga kai kurioms senoms sistemoms ir privaloma, norint naudoti APM. Šis parametras pasyvins bet kokį jūsų procesoriaus Hyperthreading palaikymą.

console=X

Sukonfigūruoja nuosekliosios konsolės prieigą kompaktiniam diskui. Pirmasis parametras yra įrenginys, x86 architektūroje paprastai ttyS0. Po to nurodomi prisijungimo parametrai, atskirti kableliais. Numatytieji parametrai yra 9600,8,n,1.

dmraid=X

Leidžia „device-mapper“ RAID posistemei pateikti parametrus. Šie turėtų būti pateikti kabutėse.

doapm

Įkelia APM tvarkyklės palaikymą. Kartu turite naudoti acpi=off.

dopcmcia

Įkelia PCMCIA ir Cardbus aparatinės įrangos palaikymą, o kompaktinis diskas įkrovos metu paleidžia pcmcia ir cardmgr tarnybas. Reikalinga tik įkrovai iš PCMCIA/Cardbus įrenginių.

doscsi

Įkelia daugumos SCSI valdiklių palaikymą. Taip pat reikalinga įkrovai iš daugumos USB įrenginių, kadangi jie naudoja branduolio SCSI posistemę.

sda=stroke

Leidžia kurti skirsnius visame standžiajame diske, net jei jūsų BIOS nepalaiko didelės talpos diskų. Šis parametras naudojamas tik kompiuteriuose su senu BIOS. Pakeiskite „sda“ įrenginiu, kuriam reikia šio parametro.

ide=nodma

Branduolyje priverstinai pasyvina DMA. Reikalinga kai kuriems IDE lustų rinkiniams bei kai kuriems CDROM įrenginiams. Jei jūsų sistemai kyla problemų nuskaitant iš jūsų IDE CDROM įrenginio, pabandykite šį parametrą. Taip pat pasyvina numatytųjų „hdparm“ nuostatų vykdymą.

noapic

Pasyvina APIC („Advanced Programmable Interrupt Controller“), esantį naujose pagrindinėse plokštėse. Senoje aparatinėje įrangoje gali sukelti problemų.

nodetect

Pasyvina visą automatinį aptikimą, atliekamą kompaktinio disko, įskaitant įrenginių automatinį aptikimą bei DHCP zondavimą (probing). Naudinga netinkamai veikiančio CD ar tvarkyklės derinimui (debugging).

nodhcp

Pasyvina DHCP zondavimą aptiktose tinklo plokštėse. Naudinga tinklams su vien tik statiniais kompiuterių adresais.

nodmraid

Pasyvina „device-mapper“ RAID palaikymą, naudojamą, pavyzdžiui, integruotiems IDE/SATA RAID valdikliams.

nofirewire

Pasyvina Firewire modulių įkėlimą. Šis parametras turėtų būti naudojamas tik jei jūsų Firewire aparatinė įranga kelia problemų įkraunant kompaktinį diską.

nogpm

Pasyvina „gpm“ pelės konsolėje palaikymą.

nohotplug

Įkrovos metu pasyvina „hotplug“ ir „coldplug“ paleidimo scenarijus. Naudinga netinkamai veikiančio CD ar tvarkyklės derinimui (debugging).

nokeymap

Pasyvina klavišų išdėstymo (keymap) pasirinkimą, naudojamą pasirinkti kitus nei US klaviatūros išdėstymus.

nolapic

Pasyvina vietinį APIC vienam procesoriui pritaikytuose branduoliuose.

nosata

Pasyvina „Serial ATA“ modulių įkėlimą. Naudojama, jei jūsų sistemai kyla problemų su SATA posisteme.

nosmp

Pasyvina SMP („Symmetric Multiprocessing“) branduoliuose, kuriuose aktyvintas SMP. Naudinga kai kurių tvarkyklių ir pagrindinių plokščių problemų, susijusių su SMP, derinimui.

nosound

Pasyvina garso palaikymą ir garsio (volume) nustatymą. Naudinga sistemoms, kuriose garso palaikymas kelia problemų.

nousb

Pasyvina automatinį USB modulių įkėlimą. Naudinga problemų, susijusių su USB, derinimui.

slowusb

Įkrovos proceso metu prideda kelias papildomas pauzes lėtiems USB CDROM įrenginiams, tokiems kaip IBM BladeCenter.

Tomų/Įrenginių valdymas:

doevms

Aktyvina „IMB's pluggable EVMS (Enterprise Volume Management System)“ palaikymą. Nesaugu naudoti kartu su „lvm“.

dolvm

Akyvina Linux loginių tomų valdymą (Logical Volume Management). Nesaugu naudoti kartu su „evms“.

Kiti parametrai:

debug

Aktyvina derinimo kodą. Išvestis gali pasidaryti netvarkinga, kadangi ekrane parodoma labai daug informacijos.

docache

Įkelia visą vykdymo laiko kompaktinio disko dalį į operatyviąją atmintinę. Tai leidžia jums atjungti /mnt/cdrom ir prijungti kitą kompaktinį diską. Šiam parametrui reikia, kad turėtumėte mažiausiai dvigubai talpesnę nei kompaktinio disko dydis operatyviąją atmintinę.

doload=X

Priverčia „initial ramdisk“ įkelti visus išvardintus modulius bei jų priklausomybes. Pakeiskite „X“ modulio pavadinimu.
Keli moduliai gali būti pateikti atskiriant juos kableliu.

dosshd

Įkrovos metu paleidžia „sshd“ tarnybą, naudingą nuotoliniams diegimams.

passwd=foo

Nustato pagrindinį (roo) slaptažodį į užrašą po lygybės ženklo. To reikia, nurodant „dosshd“ parametrą, kadangi pagrindinis (root) slaptažodis užšifruojamas.

noload=X

Priverčia „initial ramdisk“ praleisti nurodyto modulio, kuris galbūt kelia problemų, įkėlimą. Sintaksė tokia pati, kaip ir parametro „doload“.

nonfs

Pasyvina „portmap“/„nsfmount“ paleidimą įkrovos metu.

nox

Priverčia LiveCD, kuriame aktyvinta „X“ grafinė aplinka, ne automatiškai paleisti „X“, o vietoje to palikti komandinę eilutę.

scandelay

Priverčia kompaktinį diską padaryti 10 sekundžių pauzes po kai kurių įkrovos proceso dalių, kad leistų lėtesniems įrenginiams inicijuotis ir pasiruošti naudojimui.

scandelay=X

Leidžia sekundėmis nurodyti delsimą po kei kurių įkrovos proceso dalių, kad lėtesniems įrenginiams būtų leista inicijuotis ir pasiruošti naudojimui. Pakeiskite „X“ pauzės trukmės (sekundėmis) skaičiumi.

Dabar įkelkite savo CD, pasirinkite branduolį (jei jūs nesate patenkinti numatytuoju gentoo branduoliu) ir įkėlos parinktis. Pavyzdžiui, mes parodysime jums kaip įkelti gentoo branduolį su dopcmcia kaip branduolio parametrais:

boot: gentoo dopcmcia

Tada jūs būsite pasveikinti įkėlos ekranu ir pažangos juosta. Jei diegiate „Gentoo“ sistemoje su ne US klaviatūra, įsitikinkite, kad tuojau pat paspaudėte Alt-F1, kad persijungtumėte į išplėstinę veikseną ir sekite nurodymus. Jeigu per 10 sekundžių nieko nepasirenkama, bus priimta numatytoji (US) klaviatūra, ir įkėlos procesas tęsis toliau. Kai tik bus užbaigtas įkėlos procesas, būsite automatiškai prijungti prie „Live“ „Gentoo Linux“ kaip „root“, pagrindinis naudotojas. Jūs turėtumėte turėti root („#“) raginimą einamajame pulte, taip pat galite persijungti į kitus pultus, spausdami Alt-F2, Alt-F3 ir Alt-F4. Grįžkite į tą, nuo kurio pradėjote, paspausdami Alt-F1.

Dabar tęskite su skyriumi „Papildomas aparatinės įrangos konfigūravimas“

Papildomas aparatinės įrangos konfigūravimas

Diegimo kompaktinio disko paleidimo metu, jis bando aptikti visus jūsų aparatinius įtaisus ir įkelia tinkamus branduolio modulius jūsų aparatinės įrangos palaikymui. Daugeliu atvejų, jis padaro labai gerą darbą. Tačiau, kai kuriais atvejais, jis gali automatiškai neįkelti jums reikiamų branduolio modulių. Jei automatinis PCI aptikimas praleido kokią nors jūsų sistemos aparatinę įrangą, jūs turėsite įkelti tinkamus branduolio modulius rankiniu būdu.

Kitame pavyzdyje mes mėginame įkelti 8139too modulį (tam tikrų rūšių tinklo sąsajų palaikymui):

# modprobe 8139too

Pasirinktina: naudotojų paskyros

Jei jūs planuojate duoti prieigą prie savo diegimo aplinkos kitiems žmonėms, arba norite bendrauti internetu, naudodami irssi, be pagrindinio naudotojo privilegijų (saugumo pagrindais), turite sukurti reikiamas naudotojų paskyras ir pakeisti pagrindinio narotojo (root) slaptažodį.

Pagrindinio naudotojo (root) slaptažodžio pakeitimui naudokite paslaugų programą passwd:

# passwd
New password: (Įveskite jūsų naują slaptažodį)
Re-enter password: (Įveskite jūsų slaptažodį dar kartą)

Naudotojo paskyros sukūrimui pirmiausia įvedame jo duomenis, po to jo slaptažodį. Šioms užduotims naudojame useradd ir passwd. Kitame pavyzdyje mes sukuriame naudotoją, vardu "jonas".

# useradd -m -G users jonas
# passwd jonas
New password: (Įveskite naudotojo jonas slaptažodį)
Re-enter password: (Vėl įveskite naudotojo jonas slaptažodį)

Jūs galite pasikeisti savo naudotojo identifikatorių iš root į naujai sukurto naudotojo, naudodami su:

# su - jonas

Pasirinktina: dokumentacijos peržiūra diegimo metu

Jei jūs norite žiūrėti „Gentoo“ vadovą (ar iš kompaktinio disko, ar internetu) diegimo metu, įsitikite, kad jūs sukūrėte nartotojo paskyrą (žiūrėkite Pasirinktina: naudotojų Paskyros). Tada paspauskite Alt-F2, kad patektumėte į naują terminalą, ir prisijunkite.

Jeigu norite žiūrėti dokumentaciją kompaktiniame diske, jos skaitymui galite tuojau pat paleisti lynx:

# lynx /mnt/cdrom/docs/html/index.html

Tačiau pageidaujama, kad jūs naudotumėte „Gentoo“ vadovo internetinį variantą, kadangi jis bus naujesnis negu pateiktasis kompaktiniame diske. Jūs jį galite žiūrėti taip pat naudodami lynx, bet tik po skyriaus Jūsų tinklo konfigūravimas užbaigimo (kitaip negalėsite prisijungti prie interneto, kad pažiūrėtumėte dokumentą):

# lynx http://www.gentoo.org/doc/en/handbook/handbook-x86.xml

Galite grįžti į savo pradinį terminalą paspausdami Alt-F1.

Pasirinktina: SSH tarnybos paleidimas

Jei jūs norite „Gentoo“ diegimo metu duoti kitiems naudotojams prieigą prie jūsų kompiuterio (galbūt todėl, kad tie naudotojai padės jums diegti „Gentoo“ ar net darys tai už jus), turite sukurti jiems vartotojo paskyrą ir galbūt net pateikti jiems jūsų pagrindinio naudotojo (root) slaptažodį (darykite tai tiktai jeigu jūs visiškai pasitikite tuo naudotoju).

Kad paleistumėte SSH tarnybą, įvykdykite šią komandą:

# /etc/init.d/sshd start

Kad galėtumėte naudoti sshd, pirmiausia turite sukonfigūruoti savo tinklą. Tęskite su skyriumi Jūsų tinklo konfigūravimas.

3. Jūsų tinklo konfigūravimas

3.a. Automatinis tinklo aptikimas

Gal jis jau veikia?

Jei jūsų kompiuteris yra prijungtas prie Ethernet tinklo, kuriame dirba DHCP tarnybinė stotis, tai labai tikėtina, kad jūsų kompiuterio tinklo nuostatos jau yra suderintos automatiškai. Jei tinklas jau veikia, tai jūs galite naudotis daugeliu diegimo CD disko komandų, kurioms reikalingas tinklo ryšys. Tai būtų ssh, scp, ping, irssi, wget ir links, ir kitos programos.

Jei tinklo nuostatos jau yra suderintos, tai komanda /sbin/ifconfig ekrane turėtų parodyti ne tik lo bet ir papildomų tinklo sąsajų, tokių, kaip eth0, sąrašą bei jų parametrus:

# /sbin/ifconfig
(...)
eth0      Link encap:Ethernet  HWaddr 00:50:BA:8F:61:7A
          inet addr:192.168.0.2  Bcast:192.168.0.255  Mask:255.255.255.0
          inet6 addr: fe80::50:ba8f:617a/10 Scope:Link
          UP BROADCAST RUNNING MULTICAST  MTU:1500  Metric:1
          RX packets:1498792 errors:0 dropped:0 overruns:0 frame:0
          TX packets:1284980 errors:0 dropped:0 overruns:0 carrier:0
          collisions:1984 txqueuelen:100
          RX bytes:485691215 (463.1 Mb)  TX bytes:123951388 (118.2 Mb)
          Interrupt:11 Base address:0xe800

Papildomai: nurodykite tarpinės tarnybinės stoties nuostatas

Jei interneto paslauga jums teikiama per tarpinę tarnybinę stotį (proxy), tai diegimo metu jums gali tekti nurodyti tarpinės tarnybinės stoties nuostatas. Tai nėra sudėtinga, jums tereikia nustatyti sistemos kintamąjį, kuriame būtų saugoma tarpinės tarnybinės stoties informacija.

Daugeliu atvejų pakanka tiesiog aprašyti kintamąjį, naudojant tarnybinės stoties adresą. Tarkime tūsų tarpinės tarnybinės stoties adresas yra proxy.gentoo.org, o darbinė jungtis 8080.

(Jei stotis filtruoja HTTP duomenų srautą)
# export http_proxy="http://proxy.gentoo.org:8080"
(Jei stotis filtruoja FTP duomenų srautą)
# export ftp_proxy="ftp://proxy.gentoo.org:8080"
(Jei stotis filtruoja RSYNC duomenų srautą)
# export RSYNC_PROXY="proxy.gentoo.org:8080"

Jei tarnybinei stočiai būtina nurodyti vartoto vardą ir slaptažodį, tai kintamąjį būtina aprašyti tokiu būdu:

http://vartotojas:slaptazodis@proxy.gentoo.org:8080

Tinklo nuostatų patikrinimas

Norėdami patikrinti ar veikia tinklo ryšys - pabandykite pasinaudoti komanda ping. Jei ši programa gali susisiekti su jūsų interneto paslaugų tiekėjo DNS tarnybine stotimi (nurodyta /etc/resolv.conf rinkmenoje) ir kokia nors jums žinoma interneto svetaine, tai jūsų kompiuterio tinklo nuostatos yra teisingos ir jis gali jungtis prie Interneto.

# ping -c 3 www.gentoo.org

Jei jau galite naudotis interneto ryšiu, tai galite praleisti tolesnį skyrių ir pereiti prie skyriaus Diskinių kaupiklių paruošimas. Jei tinklas neveikia - skaitykite toliau.

3.b. Automatinis tinklo konfigūravimas

Jei tinklas savaime nepradėjo veikti, tai galite pasitelkti kai kuriuose diegimo diskuose pateikiamus tinklo derinimo įrankius: net-setup (bevieliams arba įprastiems tinklams), adsl-setup (ADSL paslaugų vartotojams) arba pptp (PPTP paslaugų vartotojams - turimas x86, amd64, alpha, ppc ir ppc64 architektūroms).

Jei jūsų turimame diegimo diske nėra nei vieno iš šių įrankių ar tinklo ryšio vis dar nepavyko suderinti atverskite skyrių Rankinis tinklo derinimas.

• Įprastą Ethernet ryšį naudojantys vartotojai turėtų tęsti diegimą naudodami Numatyta: pasitelkti net-setup
• ADSL vartotojai turėtų tęsti diegimą Alternatyva: naudoti PPP
• PPTP vartotojai turėtų tęsti diegimą Alternatyva: naudoti PPTP

Numatyta: pasitelkti net-setup

Paprasčiausias būdas suderinti tinklo ryšį, jei jis nebuvo suderintas automatiškai - sužadinti net-setup pusprogramį:

# net-setup eth0

Sužadintas net-setup pusprogramis pateiks jums keletą klausimų apie jūsų tinklo ryšius. Pusprogramiui baigus darbą jūs turėtumėte turėti veikiantį tinklo ryšį. Norėdami tuo įsitikinti - pakartokite anksčiau aprašytus tinklo bandymus. Jei testų rezultatai bus teigiami - sveikiname! Jūsų kompiuteris yra parengtas „Gentoo“ diegimui. Galite praleisti likusį skyriaus dalį ir pereiti prie skyriaus Diskinių kaupiklių paruošimas.

Jei jūsų tinklo ryšys vis dar neveikia, tęskite, skaitydami skyrių Rankinis tinklo derinimas.

Alternatyva: naudoti PPP

Numačius, kad prisijungimui prie interneto gali reikėti PPPoE paslaugos, į diegimo CD diskus (visoms sistemoms) buvo įtrauktas ppp ryšio paketas. Norėdami suderinti ryšį sužadinkite pppoe-setup scenarijų. Pastarasis paprašys nurodyti „Ethernet“ tinklo sąjają, kuri yra prijungta prie ADSL modemo, jūsų naudotojo vardą bei slaptažodį, DNS tarnybinių stočių IP adresus ir pasiteiraus ar norite aktyvuoti bazinę interneto užkardą ar ne.

# pppoe-setup
# pppoe-start

Jei ryšys neveikia - atidžiai patikrinkite ir įsitikinkite, kad teisingai įvedėte vartotojo vardą ir slaptažodį. Šią informaciją rastite /etc/ppp/pap-secrets arba /etc/ppp/chap-secrets rinkmenose. Taip pat įsitikinkite, kad nurodėte teisingą tinklo sąsają. Jei jūsų tinklo sąsajos įranginys neegzistuoja - įkraukite reikiamus tinklo įrangos modulius. Tokiu atveju atverkite skyrių Rankinis tinklo derinimas, kuriame aiškinama, kaip įkrauti reikiamus tinklo posistemio modulius.

Jei ryšys veikia gerai, tęskite atvėrę skyrių Diskinių kaupiklių paruošimas.

Alternatyva: Naudoti PPTP

Jei jums reikia PPTP ryšio - jūs galite pasitelkti pptpclient programą, kurią rasite diegimo CD diske. Tačiau prieš sužadindami programą, įsitikinkite, kad jūsų kompiuterio konfigūracija yra teisinga. Pataisykite /etc/ppp/pap-secrets arba /etc/ppp/chap-secrets ir įrašykite į juos teisingą vartotojo vardo bei slaptažodžio derinį:

# nano -w /etc/ppp/chap-secrets

Vėliau, jei reikia, pataisykite rinkmeną /etc/ppp/options.pptp:

# nano -w /etc/ppp/options.pptp

Pabaigę derinimą tiesiog sužadinkite pptp (kartu nurodydami parametrus, kurių negalima nustatyti rinkmenoje options.pptp) tam, kad prisijungtumėte prie tarnybinės stoties:

# pptp <server ip>

Toliau atverskite skyrių Diskinių kaupiklių paruošimas.

3.c. Rankinis tinklo derinimas

Reikiamų tinklo modulių įkrovimas.

Įkraunant kompiuterį iš diegimo CD disko, automatiškai yra bandoma aptikti visą kompiuterio įrangą ir įkrauti jai reikiamus branduolio modulius. Dažniausiai tai pavyksta, tačiau ne visuomet. Tokiu atveju jums trūkstamus branduolio modulius teks įkrauti patiems.

Jei net-setup ar pppoe-setup pusprogramiams nepavyko suderinti tinklo ryšio, tai labai tikėtina, kad šios programos paprasčiausiai nesugebėjo aptikti tinklo sąsajos. Tokiu atveju tinklo plokštės branduolio modulius teks įkrauti patiems.

Norėdami sužinoti kokie tinklo posistemio branduolio moduliai pateikiami diegimo CD diske pasitelkite komandą ls:

# ls /lib/modules/`uname -r`/kernel/drivers/net

Jei surandate tvarkyklę, tinkankčią jūsų tinklo prokštei, pasitelkite modprobe programą, kuri įkraus reikiamą branduolio modulį:

(Kaip pavyzdį įkrausime pcnet32 branduolio modulį)
# modprobe pcnet32

Norėdami patikrinti, ar jūsų tinklo plokštė jau yra atpažinta, pasitelkite ifconfig komandą. Atpažinta tinklo plokštė turėtų būti parodyta maždaug taip:

# ifconfig eth0
eth0      Link encap:Ethernet  HWaddr FE:FD:00:00:00:00
          BROADCAST NOARP MULTICAST  MTU:1500  Metric:1
          RX packets:0 errors:0 dropped:0 overruns:0 frame:0
          TX packets:0 errors:0 dropped:0 overruns:0 carrier:0
          collisions:0 txqueuelen:0
          RX bytes:0 (0.0 b)  TX bytes:0 (0.0 b)

Tačiau, jei ekrane matote tokią klaidą, tinklo plokštės atpažinti nepavyko:

# ifconfig eth0
eth0: error fetching interface information: Device not found

Jei kompiuteryje yra keletas tinklo plokščių, jos bus vadinamos eth0, eth1 ir t.t. Įsitikinkite, kad tinklo plokštė, kuria norėsite naudotis tikrai veikia ir nepamirškite naudoti būtent jos pavadinimą. Pavyzdžiuose laikysime, kad planuojama naudoti pirmąją, t.y. eth0 tinklo plokštę.

Tarę, kad jums pavyko atpažinti savo kompiuterio tinklo plokštę, jūs galite pakartoti nuostatų derinimą, pasitelkdami net-setup ar pppoe-setup (pastarosios programos dabar jau turėtų veikti). Na, o užsispyrusiems toliau aiškinsime, kaip suderinti tinklo sąsajas rankiniu būdu.

Pasirinkite vieną iš tolimesnių skyrių, atitinkantį jūsų tinklo tipą:

• Naudoti DHCP, kad IP adresą gauti automatiškai
• Suderinti bevielio ryšio tinklą, jei jūs naudotate bevielio ryšio tinklo plokštę
• Tinklo terminologijos aiškinimas, pateikiantis reikiamas kompiuterių tinklo veikimo žinias
• Naudoti ifconfig ir route ir suderinti tinklą rankiniu būdu

Naudoti DHCP

DHCP (Dynamic Host Configuration Protocol) technologija leidžia automatiškai gauti visą tinklo informaciją (IP adresą, tinklo kaukę, transliacijos, kelvedžio, vardų tarnybinės stoties adresus ir t.t.). Ši sistema veikia tik tuomet, kai jūsų tinkle veikia DHCP tarnybinė stotis ar jūsų interneto paslaugų teikėjas pateikia DHCP paslaugą. Norėdami, kad tinklo plokštės būtų autoamatiškai suderintos, pasitelkite dhcpcd:

# dhcpcd eth0
Dalis tinklo administratorių reikalauja, kad jūs
naudotumėte kompiuterio vardą (hostname) ir domeno vardą
(domainname), pateikiamą DHCP tarnybinės stoties.
Tokiu atveju naudokite:
# dhcpcd -HD eth0

Jei suderinti pavyko (pabandykite sužadinti ping komandą, nurodydami kokią nors interneto tarnybinę stotį, pavyzdžiuiGoogle), tai tinklas yra suderintas, todėl galite praleisti likusią skyriaus dalį ir tęsti diegimą atvėrę skyrių Diskinių kaupiklių paruošimas.

Bevielio ryšio tinklo suderinimas

Jei jūs naudojate įprastą bevielio tinklo plokštę (802.11), tai jums greičiausiai prireiks pirmiausia suderinti bevielio ryšio nuostatas, iki jūs galėsite derinti kitas. Norėdami pamatyti esamas bevielio ryšio tinklo plokštės nuostatas pasitelkite iwconfig. Sužadinę iwconfig jūs galite pamatyti maždaug tokį vaizdą:

# iwconfig eth0
eth0      IEEE 802.11-DS  ESSID:"GentooNode"
          Mode:Managed  Frequency:2.442GHz  Access Point: 00:09:5B:11:CC:F2
          Bit Rate:11Mb/s   Tx-Power=20 dBm   Sensitivity=0/65535
          Retry limit:16   RTS thr:off   Fragment thr:off
          Power Management:off
          Link Quality:25/10  Signal level:-51 dBm  Noise level:-102 dBm
          Rx invalid nwid:5901 Rx invalid crypt:0 Rx invalid frag:0 Tx
          excessive retries:237 Invalid misc:350282 Missed beacon:84

Daugeliui vartotojų tėra tik du parametrai, kuriuos gali prireikti pakeisti. Tai ESSID (dar žinomas, kaip bevielio tinklo vardas) arba WEP raktas. Jei paminėti ESSID ir prieigos taško (Access point) adresas priklauso jūsų prieigos stotelei ir jūs nenaudojate WEP, tai jūsų bevielis tinklo ryšys jau veikia. Jei jums reikia pakeisti ESSID ar pridėti WEP kodavimo raktą, jūs galite pasitelkti šias komandas:

(Ši komanda tinklo vardą pakeičia į "GentooNode")
# iwconfig eth0 essid GentooNode

(Ši komanda nustato šešioliktainį (hex) WEP raktą)
# iwconfig eth0 key 1234123412341234abcd

(Ši komanda nustato ASCII raktą - jį pradėkite eilute "s:")
# iwconfig eth0 key s:some-password

Norėdami pamatyti bevielio tinklo nuostatas pakartotinai sužadinkite iwconfig programą. Suderinę bevielio tinklo ryšį galite pereiti prie IP lygio tinklo nuostatų derinimo, kurios aprašomos tolimesniame skyriuje, (Tinklo terminologijos aiškinimas) arba pasitelkite seniau paminėtą net-setup įrankį.

Tinklo terminologijos aiškinimas

Jei anksčiau paminėtais būdais nepavyko suderinti tinklo ryšio - jums teks suderinti jūsų tinklo ryši patiems. Tai nėra sunku, tačiau pirmiausia jums reikės susipažinti su kompiuterinių tinklų terminologija. Šių žinių jums prireiks, kad galėtumėte sėkmingai suderinti savo tinklo ryšį. Perskaitę šį poskyrį jūs žinosite kas yra kelvedis (gateway), kam reikalinga tinklo kaukė (netmask), kaip suformuojamas transliavimo (broadcast) adresas ir kam reikalinga vardų tarnybinė stotis (nameserver).

Tinkle kiekvienas kompiuteris atpažįstamas pagal jo IP adresą (Internetinio Protokolo adresą). Šis adresas, tai 4 skaičių nuo 0 iki 255 kombinacija. Na, bent jau taip ji pateikiama žmonėms. Kompiuteriuose šis adresas sudarytas iš 32 bitų (vienetų ir nulių). Štai pavyzdys:

IP Adresas (skaičiai):   192.168.0.2
IP Adresas (bitai):      11000000 10101000 00000000 00000010
                        -------- -------- -------- --------
                           192      168       0        2

Toks IP adresas yra unikalus kiekvienam kompiuteriui, visame tam kompiuteriui prieinamame tinkle. Tai reiškia, kad kiekvienas kompiuteris, prie kurio jūs galite prisijungti turi turėti unikalų IP adresą. Tam, kad atskirti kompiuterius tinklo viduryje ir išorėje - IP adresas yra padalintas į dvi dalis: tinklo ir kompiuterio.

Adresas suskaidomas pasitelkus tinklo kaukę, kuri sudaryta iš vienetų ir nulių sekos. Ta IP adreso dalis, kurią atitinka tinklo kaukės vienetai yra tinklo dalis, o likusi kompiuterio. Kaip ir IP adresas - tinklo kaukė, taip pat gali būti užrašyta skaičių kombinacija.

IP adresas:      192      168      0         2
              11000000 10101000 00000000 00000010
Tinklo kaukė: 11111111 11111111 11111111 00000000
                 255      255     255        0
             +--------------------------+--------+
                   Tinklas              Kompiuteris

Kitaip tariant 192.168.0.14 adresas taip pat priklauso šiam tinklui, tačiau 192.168.1.2 jau yra kito tinklo adresas.

Transliavimo adresas tai IP adresas, kurio tinklo dalis atitinka jūsų tinklo adresą, o kompiuterio dalis užpildyta vienetais. Kiekvienas jūsų tinklo įrenginys laukia duomenų, ateinančių šiam adresui. Tai iš tiesų yra viešios transliacijos adresas.

IP adresas:         192      168      0         2
                 11000000 10101000 00000000 00000010
Transliacijos:   11000000 10101000 00000000 11111111
                    192      168      0        255
                +--------------------------+--------+
                     Tinklas              Kompiuteris

Tam, kad galėtumėte naršyti internete - jums reikia žinoti koks kompiuteris dalina interneto ryšį. Šis tinklo įrenginys vadinamas kelvedžiu. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų tinklo įrenginių ir jam suteikiamas įprastas IP adresas (pavyzdžiui 192.168.0.1).

Kaip jau minėjome kiekvienas tinklo kompiuteris turi turtėti savo IP adresą. Tam, kad kompiuterį galėtumėte pasiekti lengviau įsimenamu vardu, o ne IP adresu jums reikalinga paslauga, kuri pagal nurodytą vardą (pavyzdžiui dev.gentoo.org) pateikia jį atitinkantį IP adresą (pavyzdžiui 64.5.62.82). Tokia paslauga vadinama vardų paslauga ir norėdami ja pasinaudoti - turite nurodyti reikiamas vardų tarnybines stotis /etc/rosolv.conf rinkmenoje.

Kartais tinklo kelvedis taip pat veikia ir kaip vardų tarnybinė stotis, priešingu atveju jūs turėsite nurodyti vardų tarnybines stotis, kurias pateikia jūsų interneto paslaugų teikėjas.

Apibendrinant, norėdami tęsti tinklo derinimą - jūs turite žinoti šią informaciją:

Naudoti ifconfig ir route

Tinklo suderinimas susideda iš trijų etapų. Pirmiausia, pasitelkus ifconfig, kompiuteriui suteikiamas IP adresas. Po to nustatomas duomenų kelias iki kelvedžio route pagalba. Galiausiai derinimas pabaigiamas į /etc/resolv.conf rinkmeną įrašant jūsų vardų tarnybinių stočių IP adresus.

Norint tinklo plokštei priskirti IP adresą, jums reikės nurodyti IP adresą, tinklo kaukę ir transliacijos adresą. Tai žinodami sužadinkite žemiau pateikiamą komandą pakeisdami ${IP_ADDR} jūsų IP adresu, ${BROADCAST} jūsų transliacijos adresu ir ${NETMASK} jūsų tinklo kauke:

# ifconfig eth0 ${IP_ADDR} broadcast ${BROADCAST} netmask ${NETMASK} up

Dabar suderinkite duomenų maršrutą naudodami route. Pakeiskite ${GATEWAY} jūsų tinklo kelvedžio IP adresu:

# route add default gw ${GATEWAY}

Atverkite /etc/resolv.conf jūsų mėgiama tekstų rengykle (pavyzdyje naudosime nano):

# nano -w /etc/resolv.conf

Rinkmenoje įrašykite jūsų vardų tarnybinę stotį ar stotis, pasinaudodami pavyzdžiu, kaip šablonu. Pildydami rinkmenos turinį pakeiskite ${NAMESERVER1} ir ${NAMESERVER2} jūsų naudojamų vardų tarnybinių stočių adresais:

nameserver ${NAMESERVER1}
nameserver ${NAMESERVER2}

Viskas. Belieka patikrinti tinklo ryšį, sužadinus ping komandą ir nurodžius kokią nors interneto tarnybinę stotį (pavyzdžiui Google). Jei komanda sulaukia atsako - sveikiname, jūs galite diegti „Gentoo“. Tęskite, atvėrę skyrių Diskinių kaupiklių paruošimas.

4. Diskų paruošimas

4.a. Įvadas į blokinius įrenginius

Blokiniai įrenginiai

Pirmiausiai apžvelgsime „Gentoo Linux“ bei bendruosius „Linux“ sistemų diskinių įrenginių aspektus, įskaitant ir „Linux“ rinkmenų sistemas, skirsnius bei blokinius įrenginius. Susipažinę su diskais bei rinkmenų sistemomis bei jų ypatybėmis, galėsite tęsti „Gentoo Linux“ diegimą, sukurdami būsimosios jūsų sistemos skirsnius bei rinkmenų sistemas.

Pradžiai susipažinkime su blokiniais įrenginiais. Turbūt dažniausiai sutinkamas blokinis įrenginys yra pirmąjį IDE diskinį kaupiklį įvardijantis įrenginys: /dev/sda. Naudojant naują libata technologiją ir SCSI, ir Serial ATA diskai yra vadinami /dev/sd*; net IDE diskai pagal naują libata technologiją įvardijami /dev/sd*. Jeigu naudojate seną technologiją, jūsų pirmasis IDE diskas yra /dev/hda.

Blokiniai įrenginiai pateikia abstrakčią fizinio diskinio kaupiklio sąsają. Vartotojo programos gali kreiptis į diskinį kaupiklį, nesigilindamos nei į jo tipą (IDE, SCSI), nei į kitus galimus ypatumus. Programai diskinis kaupiklis pateikiamas kaip vienas masyvas, sudarytas iš laisvai adresuojamų 512 baitų dydžio blokų.

Skirsniai

Nors teoriškai „Linux“ sistema gali naudoti visą jūsų kompiuterio diską, tačiau beveik niekada to nėra daroma. Vietoje to, vienas blokinis įrenginys yra suskaidomas į keletą mažesnių ir lengviau apdorojamų blokinių įrenginių, kurie x86 architektūros kompiuteriuose yra vadinami disko skirsniais.

Disko skirsniai yra skirstomi į tris tipus: pirminis, išplėstinis ir loginis

Pirminis skirsnis yra tas skirsnis, kuris yra aprašomas pagrindiniame įkrovos sektoriuje (MBR - „Master Boot Record“). Kadangi MBR yra labai mažas, jam tėra paskirta tik 512 baitų, todėl jame galima aprašyti ne daugiau keturių pirminių skirsnių (nuo /dev/sda1 iki /dev/sda4).

Išplėstinis skirsnis yra tam tikro tipo pirminis skirsnis (t.y. jis turi būti vienas iš keturių pirminių skirsnių), kuriame gali būti sukuriami papildomi skirsniai. Sudarant asmeninio kompiuterio disko skaidymo standartą tokio skirsnio nebuvo numatyta, tačiau ilgainiui keturių disko skirsnių tapo per mažai. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta sukurti naują skirsnio tipą, kuriame galima būtų sukurti papildomus skirsnius ir tuo pačiu neprarasti suderinamumo su senesnėmis sistemomis.

Loginis skirsnis yra skirsnis, sukurtas išplėstinio skirsnio viduje. Šie skirsniai aprašomi ne MBR sektoriuje, tačiau pačio skirsnio viduje.

Sudėtingesnės laikmenos

x86 architektūros diegimo kompaktiniai diskai yra suderinami su EVMS ir LVM2 sistemomis. EVMS ir LVM2 leidžia padidinti skirsnių sudarymo lankstumą. Nors diegimo nurodymuose daugiausia dėmesio yra skiriama įprastiems skirsniams, tačiau tie, kuriems gali reikėti EVMS ir LVM2 sistemų, galės jomis pasinaudoti.

4.b. Skirsnių schemos sudarymas

Įprastinis skaidymas skirsniais

Jei jūs nenorite sudaryti nuosavos skaidymo į skirsnius schemos, tai galite naudotis šiame vadove pateikiama skaidymo schema:

Jei jus domina kokio dydžio ir kiek skirsnių reikia sukurti, tai skaitykite toliau. Priešingu atveju tęskite diegimą, sudarydami kompiuterio disko skirsnius, atvertę Disko skaidymas, naudojant fdisk.

Kiek daug ir kokių didelių?

Skirsnių skaičius labai priklauso nuo aplinkos, kurioje bus naudojamas kompiuteris. Pavyzdžiui, jei kompiuteryje planuojate sukurti daug vartotojų, tai norėdami padidinti saugumą ir palengvinti rezervinių kopijų darymą greičiausiai kursite atskirą skirsnį /home katalogui. Jei naująją „Gentoo“ sistemą planuojate naudoti kaip pašto tarnybinę stotį, tai /var, kuriame yra saugomas visos pašto žinutės, turėtų būti atskirame skirsnyje. Priežastis tokia pati, kaip ir /home atveju: didesnis saugumas ir paprastesnis archyvavimas. Kurdami skirsnius /usr tikrai paskirkite daug vietos, vien „Portage“ sistemos medis, be papildomų išeities tekstų, užims daugiau nei 500 MB.

Kaip matote, disko vietos skaidymas labai priklauso nuo to, ką norite pasiekti. Atskiri skirsniai ar tomai suteikia šiuos privalumus:

• Kiekvienam skirsniui ar tomui galite pasirinkti geriausiai veikiančią rinkmenų sistemą.
• Visai sistemai nepritrūks disko vietos, jei kokia nors blogai veikianti programa pradės be saiko rašyti duomenis į disko skirsnį ar tomą.
• Jei reikia, rinkmenų sistemos patikrinimo laiką galima sumažinti, vienu metu tikrinant keletą skirsnių. Tiesa, tikrinimo laikas labiau sutrumpėja, naudojant keletą diskų, o ne keletą skirsnių.
• Sistemos saugumas gali būti padidintas, dalį skirsnių ar tomų prijungiant tik skaitymui (read-only), neleidžiant keisti vartotojo teisių (nosuid, setuid atributai ignoruojami) ar uždraudžiant programų vykdymą iš šių rinkmenų (noexec, vykdymo atributai ignoruojami) ir pan.

Tačiau skaidymas į skirsnius turi vieną didelį trūkumą: blogai suskaidžius gali susidaryti situacija, kai viename skirsnyje bus daug laisvos vietos, o kitame jos jau truks. Be to, reikia nepamiršti, kad SCSI ir SATA diskiniams kaupikliams numatyta ne daugiau 15 skirsnių.

Žemiau pateiksime pavyzdinį 20 GB disko skaidymą į skirsnius. Šis kompiuteris buvo naudojamas, kaip demonstracinis nešiojamasis kompiuteris, kuriame veikė WWW, pašto tarnybos, naudojama GNOME vartotojo aplinka ir t.t.:

$ df -h
Filesystem    Type    Size  Used Avail Use% Mounted on
/dev/sda5     ext3    509M  132M  351M  28% /
/dev/sda2     ext3    5.0G  3.0G  1.8G  63% /home
/dev/sda7     ext3    7.9G  6.2G  1.3G  83% /usr
/dev/sda8     ext3   1011M  483M  477M  51% /opt
/dev/sda9     ext3    2.0G  607M  1.3G  32% /var
/dev/sda1     ext2     51M   17M   31M  36% /boot
/dev/sda6     swap    516M   12M  504M   2% <not mounted>
(Nepaskirstyta disko vieta, palikta ateities reikmėms: 2 GB)

/usr skirsnis beveik pilnas (83% užimta), tačiau po to, kai yra įdiegiama visa reikiama programinė įranga, duomenų kiekis /usr skirsnyje taip nedidėja. Nors atrodytų, kad /var skirsniui paskirti 2 GB disko vietos yra kiek per daug, tačiau nepamirškite, kad „Portage“ sistema /var naudoja programų kompiliavimo metu. Jei /var norite paskirti mažiau, tarkime 1 GB, tai jums teks pakeisti PORTAGE_TMPDIR kintamojo reikšmę /etc/make.conf rinkmenoje ir nurodyti skirsnį, turintį daug laisvos vietos. Jos tikrai prireiks kompiliuojant ypač dideles programas, tokias kaip „OpenOffice“.

4.c. Disko skaidymas, naudojant fdisk

Žemiau paaiškinsime, kaip sudaryti anksčiau aprašytą pavyzdinį skaidymą į skirsnius:

Pakeiskite skaidymą į skirsnius pagal jūsų poreikius.

Peržiūrėti dabartinį skaidymą į skirsnius

fdisk yra populiarus ir daug galimybių suteikiantis disko skaidymo įrankis. Sužadinkite fdisk jūsų pasirinktam diskui (pavyzdyje naudosime /dev/sda):

# fdisk /dev/sda

Sužadinus fdisk, jus pasitiks maždaug tokia komandinė eilutė:

Command (m for help):

Parašykite komandą p, kad pamatytumėte esamą skirsnių lentelę:

Command (m for help): p

Disk /dev/sda: 240 heads, 63 sectors, 2184 cylinders
Units = cylinders of 15120 * 512 bytes

Device Boot    Start       End    Blocks   Id  System
/dev/sda1  *          1        14    105808+  83  Linux
/dev/sda2            15        49    264600   82  Linux swap
/dev/sda3            50        70    158760   83  Linux
/dev/sda4            71      2184  15981840    5  Extended
/dev/sda5            71       209   1050808+  83  Linux
/dev/sda6           210       348   1050808+  83  Linux
/dev/sda7           349       626   2101648+  83  Linux
/dev/sda8           627       904   2101648+  83  Linux
/dev/sda9           905      2184   9676768+  83  Linux

Command (m for help):

Pavyzdyje aprašomame diske yra sukurti septyni skirsniai su „Linux“ rinkmenų sistemomis (žymimomis „Linux“) ir vienas virtualiosios atmintinės skirsnis (pažymėtas „Linux swap“).

Skirsnių šalinimas

Pirmiausia pašalinkime visus disko skirsnius. Skirsnio pašalinimui surinkite komandą d. Pavyzdžiui /dev/sda1 ištrynimui:

Command (m for help): d
Partition number (1-4): 1

Įvykdžius šią komandą, skirsnis yra pažymimas šalinimui. Nors jis dar nėra pašalintas, tačiau skirsnių lentelėje (iškviečiamoje komanda p) jis jau nebebus rodomas. Skirsniai bus pašalinti, tik įrašius visus skirsnių lentelės pakeitimus į diską. Taigi suklydę ir pašalinę ne tą skirsnį, kurį norėjote, galite nutraukti skaidymą, neišsaugodami pakeitimų. Tiesiog surinkite komandą q ir spauskite „Enter“.

Norėdami iš tiesų pašalinti visus skirsnius, nuosekliai peržiūrėkite skirsnių lentelę, surinkdami p ir šalindami reikiamus skirsnius, rinkdami komandą d ir nurodydami likusio skirsnio numerį. Galiausiai turėtų likti tuščia skirsnių lentelė:

Disk /dev/sda: 30.0 GB, 30005821440 bytes
240 heads, 63 sectors/track, 3876 cylinders
Units = cylinders of 15120 * 512 = 7741440 bytes

Device Boot    Start       End    Blocks   Id  System

Command (m for help):

Taigi, turėdami vis dar atmintyje saugomą tuščią skirsnių lentelę, jau esame pasiruošę sukurti naujus skirsnius. Pavyzdyje naudosime anksčiau minėtą skirsnbių lentelę, todėl, jei nenorite lygiai tokio pat skaidinio, nesekite šių instrukcijų paraidžiui!

Įkrovos skirsnio sukūrimas

Pirmiausia sukursime mažą įkrovos skirsnį. Sukurkime naują skirsnį surinkę komandą n ir komanda p nurodykime, kad tai turi būti pirminis skirsnis. Tai turėtų būti pirmasis skirsnis, taigi vėliau spauskite 1. Paprašius įvesti pirmojo cilindro numerį, tiesiog spauskite „Enter“. Paprašius nurodyti paskutinio cilindro numerį, nurodykite +32M, taip pranešdami programai, kad norite sukurti 32 MB dydžio skirsnį ir nustatykite jam įkraunamojo vėliavėlę:

Command (m for help): n
Command action
  e   extended
  p   primary partition (1-4)
p
Partition number (1-4): 1
First cylinder (1-3876, default 1): (Hit Enter)
Using default value 1
Last cylinder or +size or +sizeM or +sizeK (1-3876, default 3876): +32M

Sukūrę naują skirsnį ir įvedę komandą p, turėtumėte matyti štai tokią skirsnių lentelę:

Command (m for help): p

Disk /dev/sda: 30.0 GB, 30005821440 bytes
240 heads, 63 sectors/track, 3876 cylinders
Units = cylinders of 15120 * 512 = 7741440 bytes

Device Boot    Start       End    Blocks   Id  System
/dev/sda1          1        14    105808+  83  Linux

Šis skirsnis turi būti įkraunamasis. Norėdami perjungti aktyvaus skirsnio žymą, surinkite komandą a ir nurodykite kurio skirsnio aktyvumo žymą norite pakeisti. Mūsų atveju, tai 1. Surinkus komandą p dar kartą, pamatysite, kad pirmasis skirsnis „Boot“ stulpelyje yra pažymėtas *.

Virtualios atmintinės skirsnio kūrimas

Dabar sukurkime virtualiosios amtintinės skirsnį. Tam dar kartą surinkite komandą n ir paspaudę p nurodykite, kad norite sukurti pirminį skirsnį. Paspaudę 2, nurodykite, kad „fdisk“ sukurtų antrąjį pirminį skirsnį. Mūsų atveju, tai /dev/sda2. Paprašius nurodyti pirmąjį cilindrą tiesiog spauskite „Enter“, paprašius paskutiniojo, nurodykite +512M, kad būtų sukurtas 512 MB dydžio skirsnis. Sukūrę naują skirsnį, pakeiskite jo tipą, davę komandą t ir parašę 2 nurodykite, kad reikia keisti antrojo pirminio skirsnio tipą. Paprašius nurodyti naują skirsnio tipą, parašykite 82, tokiu būdu paversdami skirsnį į „Linux swap“ tipą. Pabaigus šiuos žingsius, komanda p turėtų rodyti maždau tokią skirsnių lentelę:

Command (m for help): p

Disk /dev/sda: 30.0 GB, 30005821440 bytes
240 heads, 63 sectors/track, 3876 cylinders
Units = cylinders of 15120 * 512 = 7741440 bytes

Device Boot    Start       End    Blocks   Id  System
/dev/sda1 *        1        14    105808+  83  Linux
/dev/sda2         15        81    506520   82  Linux swap

Pagrindinio (root) skirsnio kūrimas

Galiausiai sukurkime pagrindinį skirsnį. Tam komanda n sukurkite skirsnį ir paspaudę p liepkite kurti pirminį skirsnį. Paspaudę 3 nurodykite, kad tai bus trečiasis pirminis skirsnis, šiuo atveju /dev/sda3. Paprašius įvesti pirmąjį skirsnio cilindrą, spauskite „Enter“. Paprašius nurodyti paskutinį skirsnio cilindrą, taip pat spauskite „Enter“, taip sukursite skirsnį, užimantį visą likusią disko dalį. Sukūrus visus skirsnius ir davus komandą p išspausdinti skirsnių lentelę, turėtumėte pamatyti maždaug tokį vaizdą:

Command (m for help): p

Disk /dev/sda: 30.0 GB, 30005821440 bytes
240 heads, 63 sectors/track, 3876 cylinders
Units = cylinders of 15120 * 512 = 7741440 bytes

Device Boot    Start       End    Blocks   Id  System
/dev/sda1 *        1        14    105808+  83  Linux
/dev/sda2         15        81    506520   82  Linux swap
/dev/sda3         82      3876  28690200   83  Linux

Disko skaidinio išsaugojimas

Norėdami išsaugoti disko skaidinį ir išeiti iš fdisk, surinkite komandą w.

Command (m for help): w

Sukūrę skirsnius, galite tęsti diegimą, skaitydami skyrių Rinkmenų sistemų kūrimas skirsnyje.

4.d. Rinkmenų sistemų kūrimas

Įvadas

Sukurtuose skirsniuose dabar reikia sudaryti rinkmenų sistemas. Jei jums ne itin rūpi, kokią rinkmenų sistemą rinktis, ir manote, kad jums tiks įprastinės rinkmenų sistemos, siūlomos šiame vadove, tai galite tęsti diegimą, atvertę Rinkmenų sistemos sūkurimas skirsnyje skyrių. Jei norite daugiau sužinoti apie rinkmenų sistemas - skaitykite toliau.

Rinkmenų išdėstymo sistemos

„Linux“ branduolys palaiko įvairias rinkmenų išdėstymo sistemas. Mes apžvelgsime ext2, ext3, ReiserFS, XFS ir JFS, nes jos yra „Linux“ sistemose dažniausiai naudojamos rinkmenų išdėstymo sistemos.

ext2 yra laiko patikrinta „Linux“ sistema, tačiau joje nėra numatyta galimybė vesti metaduomenų žurnalą. Tai reiškia, jog įkrovos metu vykdoma ext2 rinkmenų išdėstymo sistemos patikra gali užtrukti gana ilgai. Šiuo metu yra sukurta ne viena naujesnė, įvykių žurnalą vedanti rinkmenų sistema, kuri gali būti patikrinta žymiai greičiau, taigi ir labiau rekomenduotina nei įvykių žurnalo nevedanti sistema. Tuo pačiu galima gerokai sutrumpinti kompiuterio įkrovą, jei rinkmenų sistema buvo palikta neapibrėžtoje būsenoje.

ext3 yra žurnalinė ext2 rinkmenų išdėstymo sistemos versija, kurioje numatytas metaduomenų žurnalas, leidžiantis greitą atkūrimą. Joje taip pat numatyta galimybė vesti pilną arba nuoseklų duomenų žurnalą. Šioje rinkmenų išdėstymo sistemoje naudojamas HTree principu sudaromas indeksas, leidžiantis užtikrinti reikiamą rinkmenų išdėstymo sistemos spartą beveik visais atvejais. Ext3 rinkmenų išdėstymo sistema rekomenduojama visoms platformoms, bet kokiai paskirčiai.

JFS yra IBM sukurta didelio našumo žurnalinė rinkmenų išdėstymo sistema. JFS yra lengva, greita ir patikima dvejetainio medžio (B+tree) struktūromis paremta rinkmenų išdėstymo sistema, gerai veikianti įvairiomis sąlygomis.

ReiserFS yra dvejetainio medžio (B+tree) struktūromis paremta žurnalinė rinkmenų išdėstymo sistema, visumoje pasižyminti geru veikimu, ypač kai dirbama su daugybe mažų rinkmenų, tačiau didesniu centrinio procesoriaus ciklų kiekiu. Atrodo, jog ReiserFS plėtojama mažiau nei kitos rinkmenų išdėstymo sistemos.

XFS yra žurnalinė rinkmenų išdėstymo sistema, vedanti metaduomenų žurnalą, kurioje numatyta nemažai naudingų funkcijų. Ji gerai pritaikyta sistemos poreikių augimui patenkinti. Atrodo, jog XFS yra mažiau atlaidi įvairioms aparatinėms problemoms.

Rinkmenų sistemos sukūrimas skirsnyje

Rinkmenų sistemos sukūrimui skirsnyje ar disko tome yra po atskirą įrankį, kiekvienai iš rinkmenų sistemų:

Pavyzdžiui, norėdami įkrovos skirsnyje (mūsų pavyzdyje /dev/sda1) sudaryti ext2, o pagrindiniame skirsnyje (mūsų pavyzdyje /dev/sda3) ext3 rinkmenų sistemas, turėtumėte rašyti:

# mke2fs /dev/sda1
# mke2fs -j /dev/sda3

Sudarykime rinkmenų sistemas naujai sukurtuose skirsniuoses (ar loginiuose tomuose).

Virtualios atmintinės skirsnio sužadinimas

mkswap, tai komanda virtualios atmintinės skirsnio suformavimui:

# mkswap /dev/sda2

Virtualios atmintinės skirsnio aktyvavimas swapon:

# swapon /dev/sda2

Sukurkite ir aktyvuokite virtualios atmintinės skirsnį aukščiau minėtomis komandomis.

4.e. Prijungimas

Jūsų kompiuterio diskas suskaidytas į skirsnius ir juose jau yra sudarytos rinkmenų sistemos. Beliko tik prijungti šiuos skirsnius. Tam pasitelkite mount komandą. Nepamirškite sukurti katalogus kiekvienam skirsniui, kurį planuojate prijugnti prie bendros rinkmenų sistemos. Kaip pavyzdį prijunkime pagrindinį ir įkrovos skirsnį:

# mount /dev/sda3 /mnt/gentoo
# mkdir /mnt/gentoo/boot
# mount /dev/sda1 /mnt/gentoo/boot

Sistemos darbui taip pat reikės prijungti proc rinkmenų sistemą (virtualią sąsają su sistemos branduoliu) /proc kataloge. Tačiau pirmiausia į skirsnius reikia įrašyti visas trūkstamas rinkmenas.

Tęskite diegimą, atvertę „Gentoo“ diegimo rinkmenų įrašymas skyrių.

5. „Gentoo“ diegimo rinkmenų diegimas

5.a. Stage tar archyvo diegimas

Datos/Laiko nustatymas

Prieš pradedant, reikia patikrinti kompiuterio datos/laiko nuostatas ir jas atnaujinti. Blogai nustatytas laikrodis gali sukelti keistų problemų ateityje!

Datos/laiko patikrinimui, paleiskite date:

# date
Fri Mar 29 16:21:18 UTC 2005

Jeigu data/laikas atvaizduoti blogai, pakeiskite juos naudodamiesi date MMDDhhmmYYYY sintakse (Mėnuo, Diena, h - valanda, minutė ir Y - metai). Dabar turėtumėte naudoti UTC laiką. Savo laiko juostą galėsite nurodyti vėliau. Pavyzdžiui, nustatome datą į kovo mėnesio 29 dienos, 16:21 2005 metais:

# date 032916212005

Apsisprendimas

Tolimesnis žingsnis yra stage3 tar archyvo įdiegimas į sistemą. Jūs galite parsisiųsti archyvą iš interneto arba, jeigu naudojatės vienu iš „Gentoo“ universaliųjų CD arba LiveDVD, galite nukopijuoti archyvą iš pačio disko. Jeigu jūs turite „Gentoo“ universalų CD ar LiveDVD, ir norimas stage tar archyvas yra jame, siųstis stage tar archyvą iš interneto būtų tik laiko/srauto švaistymas, kadangi šie stage tar archyvai yra vienodi. Dažniausiai komanda uname -m gali būti panaudota apsisprendimui, kurią stage rinkmeną siųstis.

Minimalūs CD ir LiveCD neturi jokio stage3 archyvo, tačiau LiveDVD - turi.

5.b. Numatyta: Stage iš interneto naudojimas

Stage tar archyvo siuntimas

Nueikite į „Gentoo“ įrengimo tašką, kuris yra įrengtas jūsų rinkmenų išdėstymo sistemoje (greičiausiai tai bus /mnt/gentoo):

# cd /mnt/gentoo

Priklausomai nuo jūsų įdiegimo laikmenos, jūs turit keletą įrankių su kuriais galite atsisiųsti stage tar archyvą. Jeigu turite links, tada galite tuoj pat naršyti „Gentoo“ atvaizdų sąrašą ir pasirinkti atvaizdą arčiausiai jūsų.

Jeigu jūs neturite links, tada jūs turėtumėte turėti lynx. Jeigu jūs turite išėjimą į internetą pro įgaliotąjį serverį, eksportuokite kintamuosius http_proxy ir ftp_proxy:

# export http_proxy="http://proxy.server.com:port"
# export ftp_proxy="http://proxy.server.com:port"

Mes dabar manysime, kad jūs turite links.

Pasirinkite releases/x86/2008.0/ katalogą. Ten jūs turėtumėte matyti visas esamas stage rinkmenas savo architektūrai (jos gali būti įkeltos direktorijose, pavadintose atskirų poarchitektūrių pavadinimais). Pasirinkite vieną archyva ir paspauskite D, kad parsisiųstumėte. Kai siuntimas baigsis, paspauskite Q, kad išeitumėte iš naršyklės.

Dauguma kompiuterio naudotojų turėtų naudoti stage3-i686-2008.0.tar.bz2 stage3 archyvą. Visi modernūs kompiuteriai yra laikomi i686. Jeigu jūs naudojatės senu kompiuteriu, galite pasitikrinti suderinamų su i686 procesorių sąrašą vikipedijoje. Seniems procesoriams, tokiems kaip Pentium, K5, K6 ar Via C3 ir panašiems reikia labiau daugybinio x86 stage3. Procesoriai, senesni nei i486 nėra palaikomi.

# links http://www.gentoo.org/main/en/mirrors.xml

(Jeigu jums reikia links nurodyti įgaliotąjį serverį:)
# links -http-proxy proxy.server.com:8080 http://www.gentoo.org/main/en/mirrors.xml

Įsitikinkite, kad jūs atsisiuntėte stage3 tar archyvą - diegimai, naudojant stage1 arba stage2 tar archyvus, yra nebepalaikomi.

Jeigu norite patikrinti, ar nėra pažeistas parsisiųstas arhyvas, naudokite md5sum ir palyginkite išvedinį su MD5 kodu, pateikiamu kartu su archyvu jūsų pasirinktame atvaizde.

# md5sum -c stage3-i686-2008.0.tar.bz2.DIGESTS
stage3-i686-2008.0.tar.bz2: OK

Stage tar archyvo išpakavimas

Dabar išpakuokite parsisiųstą archyvą į jūsų sistemą. Naudosime tar įrankį, kadangi tai pats papraščiausiai būdas:

# tar xvjpf stage3-*.tar.bz2

Įsitikinkite, kad naudojate tas pačias parinktis (xvjpf). Parinktis x reiškia extract (išskleisti), v reiškia verbose (detaliai), kad matytumėte, kas vyksta išskleidimo metu (nebūtina), parinktis j - bzip2 archyvo išpakavimas, p - rezervuoti prieigos teises ir paskutinysis f nurodo, kad mes norime išskleisti archyvą, o ne standartinį įvedinį.

Dabar, kai stage įdiegtas, teskite diegimą su skyriumi „Portage“ diegimas

5.c. „Portage“ diegimas

„Portage“ momentinės kopijos išpakavimas

Dabar jūs turite įdiegti „Portate“ momentinę kopiją, rinkmenų kolekciją, kuri informuoja „Portage“, kokią programinę įrangą jūs galite įdiegti, kokie yra esami profiliai ir t.t.

Atsisiųskite ir įsidiekite „Portage“ momentinę kopiją

Eikite į įrengimo tašką, kur jūs prijungėte jūsų rinkmenų išdėstymo sistemą (tikriausiai /mnt/gentoo):

# cd /mnt/gentoo

Paleiskite links (arba lynx) ir eikite į mūsų „Gentoo“ atvaizdų sąrašą. Pasirinkite atvaizdą, artimiausią jums, ir atverkite snapshots/ katalogą. Iš ten atsisiųskite naujausią „Portage“ momentinę kopiją (portage-latest.tar.bz2), ją pažymėdami ir paspausdami D.

# links http://www.gentoo.org/main/en/mirrors.xml

Dabar užverkite savo naršyklę paspausdami Q. Dabar turėsite „Portage“ momentinę kopiją, patalpintą /mnt/gentoo.

Jei norite patikrinti atsisiųstos momentinės kopijos vientisumą, naudodami md5sum palyginkite išvedinį su MD5 kontroline suma, pateikta atvaizde.

# md5sum -c portage-latest.tar.bz2.md5sum
portage-latest.tar.bz2: OK

Toliau išskleisime „Portage“ momentinę kopiją į jūsų rinkmenų išdėstymo sistemą. Įsitikinkite, kad jūs naudojate tiksliai tokią pačią komandą; paskutinioji parinktis yra didžioji C, ne c.

# tar xvjf /mnt/gentoo/portage-latest.tar.bz2 -C /mnt/gentoo/usr

5.d. Kompiliavimo parinkčių konfigūravimas

Įžanga

Kad optimizuotumėte „Gentoo“, galite nustatyti keletą kintamųjų, kurie įtakoja „Portage“ elgseną. Visi tie kintamieji gali būti nustatyti kaip aplinkos kintamieji (naudojant export), bet tai nėra pastovu. Nustatymų išlaikymui Portage jums pateikia /etc/make.conf, Portage konfigūracinę rinkmeną. Šią rinkmeną mes dabar ir redaguosime.

Paleiskite savo megiamą redaktorių (šiame vadove mes naudojame nano), taigi mes galėsime keisti optimizavimo kintamuosius, kuriuos mes aptarsime toliau.

# nano -w /mnt/gentoo/etc/make.conf

Kaip jūs tikriausiai pastebėjote, make.conf.example rinkmena yra sudaryta bendru būdu: komentuotos eilutės prasideda „#“, kitos eilutės apibrėžia kintamuosius naudojant sintaksę KINTAMASIS="turinys". Rinkmena make.conf naudoja tokią pačia sintaksę. Kelietas tų kintamųjų aptariami toliau.

CHOST

CHOST kintamasis paskelbia informaciją apie kompiuterį jūsų sistemai. Šis kintamasis turėtų jau būti nustatytas teisingos vertės. Neredaguokite jo, kadangi tai gali sulaužyti jūsų sistemą. Jeigu kintamasis CHOST jums neatrodo teisingas, galbūt jūs naudojate netinkamą stage3 tar archyvą.

CFLAGS ir CXXFLAGS

Kintamieji CFLAGS ir CXXFLAGS apibrėžia optimizavimo vėliavėles atitinkamai gcc C ir C++ kompiliatoriams. Nors mes paparastai nustatome juos čia, maksimalų našumą jūs gausite, tik jeigu jūs optimizuosite šias vėliavėles atskirai kiekvienai programai. Taip yra todėl, kad kiekviena programa yra skirtinga.

make.conf jūs turėtumėte nustatyti optimizavimo vėliavėles, kurios, jūsų manymu, padarys jūsų sistemą bendrai labiausiai optimizuotą. Nenustatinėkite eksperimentinių nuostatų šiame kintamajame; nuo per daug optimizavimo programos gali blogai veikti (nulūžti arba, kas netgi blogiau, blogai veikti).

Mes neaiškinsime visų įmanomų optimizavimo parinkčių. Jeigu jūs norite žinoti jas visas, skaitykite GNU internetinį(-ius) žinyną(-us) arba gcc informacinį puslapį (info gcc -- veikia tik veikiančioje „Linux“ sistemoje). Pačioje make.conf.example rinkmenoje yra daugybė pavyzdžių ir informacijos; nepamirškite paskaityti ir jos.

Pirmoji nuostata yra -march= arba -mcpu= veliavėlė, kuri nurodo architektūros pavadinimą. Galimos parinktys yra apibūdintos (kaip komentarai) rinkmenoje make.conf.example.

Antroji yra -O vėliavėlė (tai yra didžioji O, ne nulis), kuri nurodo gcc optimizavimo klasės veliavėlę. Galimos klasės yra s (dydžio optimizavimui), 0 (nulis - jokių optimizacijų), 1, 2 arba 3 - daugiau greičio optimizavimo vėliavėlių (kiekvienoje klasėje yra tos pačios vėliavėlės ir keli priedai papildomai). -O2 yra rekomenduojama.

Kita populiari optimizavimo vėliavėlė yra -pipe (naudoti kanalus vietoje laikinųjų rinkmenų komunikacijai tarp skirtingų kompiliavimo etapų). Ji neturi jokio poveikio sugeneruotam kodui.

-fomit-frame-pointer (kuris nelaiko kadro rodyklės registre funkcijoms, kurioms to nereikia) naudojimas gali turėti rimtų atgarsių programos derinime (debugging).

Kai apibrėžiate CFLAGS ir CXXFLAGS, jūs turėtumėte derinti kelias optimizavimo vėliavėles. Numatytosios reikšmės, esančios stage3 archyve, kurį jūs išpakavot, turėtų būti pakankamai geros. Šis pavyzdys tėra tik pavyzdys:

CFLAGS="-O2 -march=i686 -pipe"
# Naudokite vienodus nustatymus abiems kintamiesiems
CXXFLAGS="${CFLAGS}"

MAKEOPTS

MAKEOPTS kintamuoju jūs nustatote, kiek lygiagrečių kompiliavimų turėtų būti diegiant programą. Geras pasirinkimas yra jūsų centrinių procesorių (CPU) skaičius plius vienas, tačiau šis nurodymas nėra visada tikslus.

MAKEOPTS="-j2"

Pasiruošt, dėmesio, marš!

Atnaujinkite nuostatas jūsų /mnt/gentoo/etc/make.conf rinkmenoje ir išsaugokite (nano naudotojai turėtų paspausti Ctrl-X). Dabar jūs pasiruošę tęsti ties skyriumi „Gentoo“ pagrindinės sistemos diegimas.

6. Gentoo pagrindinės sistemos diegimas

6.a. Chrooting

Pasirinktinai: Pasirenkame Veidrodžius

Norėdami greitai parsisiųsti išeities kodą, rekomenduojame pirmiausia pasirinkti greičiausią parsisiuntimo veidrodį. Portage bazė pasižiūrės į rinkmenoje make.conf esantį kintamąjį GENTOO_MIRRORS ir nuskaitys jo reikšmę, t.y. nuskaitys veidrodinio šaltinio adresą. Taip pat jūs galite panaršyti mūsų veidrodinių šaltinių sąrašą ir paieškoti veidrodžio (veidrodžių), kurie yra arčiausiai jūsų (tie, kurie dažniausiai minimi yra greičiausi). Bet mes siūlome jums patogų įrankį, pavadintą mirrorselect, kuris leidžia jums patogia programos sąsaja pasirinkti norimą veidrodį.

# mirrorselect -i -o >> /mnt/gentoo/etc/make.conf

Kitas svarbus nustatymas yra rinkmenoje make.conf SYNC kintamasis. Šis kintamasis laiko rsync serverio adresą, kurį jūs naudojate kai atnaujinate Portage medį (ebuild rinkmenas, skriptus, kurie laiko visą reikalingą informaciją, reikalingą Portage bazei norint parsisiųsti ir įdiegti programinę įrangą). Jūs galite pats nustatyti SYNC kintamojo reikšmę arba pasinaudoti mirrorselect įrankiu:

# mirrorselect -i -r -o >> /mnt/gentoo/etc/make.conf

Po to kai paleistie mirrorselect, rekomenduojame patikrinti reikšmes rinkmenoje /mnt/gentoo/etc/make.conf!

Kopijuojame DNS Informaciją

Vieną dalyką, kurį reikia būtinai padaryti prieš pereinant į naują aplinką, yra DNS informacijos nukopijavimas į rinkmeną /etc/resolv.conf. Jūs turite tai padaryti, jei norite būti tikras, kad galėsite naudotis tinklu po to, kai pereisite į naują aplinką. Rinkmena /etc/resolv.conf laiko vardinių serverių (nameserver) adresus jūsų tinklui.

("-L" pasirinktis užtikrina, kad mes nenukopijuosime simbolinės
nuorodos)
# cp -L /etc/resolv.conf /mnt/gentoo/etc/

Prijungiame /proc ir /dev rinkmenų išdėstymo sistemas

Prijungiame /proc rinkmenų išdėstymo sistemą prie /mnt/gentoo/proc, kad leistume diegimui naudoti branduolio teikiamą informaciją naujai aplinkai. Tada prijungiame /dev rinkmenų sistemą.

# mount -t proc none /mnt/gentoo/proc
# mount -o bind /dev /mnt/gentoo/dev

Įeiname į naująją Aplinką

Jau visi skaidiniai yra inicializuoti ir pagrindinė aplinka įdiegta, todėl dabar laikas įeiti į naująją aplinką, kurią atskyrėme (chrooting) nuo senosios. Tai reiškia, kad mes pakeisime esamą diegimo aplinką (Diegimo CD arba kitų diegimo laikmenų) į jūsų įdiegtą sistemą (tiksliau pavadinus, dalinai įdiegtą sistemą).

Šis izoliavimas yra daromas trimis žingsniais. Pirmiausia, mes pakeisime šakninį katalogą iš / (iš diegimo laikmenos) į /mnt/gentoo katalogą (esančią jūsų skaidiniuose), naudodami chroot komandą. Tada mes sukursime naująją aplinką naudodami env-update komandą, kuri savaime sukurs aplinkos kintamuosius. Galiausiai, užkrausime visus kintamuosius į atmintį, naudodami komandą source.

# chroot /mnt/gentoo /bin/bash
# env-update
>> Regenerating /etc/ld.so.cache...
# source /etc/profile
# export PS1="(chroot) $PS1"

Sveikiname! Pagaliau Jūs esate savo Gentoo Linux sistemoje. Aišku tai dar toli nuo pabaigos, vien jau dėl to, kad liko dar keletas skyrių perskaityti :-)

6.b. Nustatinėjame Portage bazę

Atnaujiname Portage medį

Dabar jūs turėtumėte atnaujinti naujausia versija savo Portage medį. Komanda emerge --sync tai atlieka už jus.

# emerge --sync
(Jeigu jūs naudojate lėtą terminalą su framebuffers arba serijinius
terminalus, jūs galite naudoti parametrą --quiet, paspartindami
procesą:)
# emerge --sync --quiet

Jeigu jūs esate už ugniasienės, kuri blokuoja rsync srautą, jūs galite naudoti emerge-webrsync komandą, kuri parsiųs ir instaliuos portage bazės vaizdą už jus.

Jeigu jūs būsite įspėti, kad nauja Portage versija jau yra ir kad jūs galite ją įdiegti, tai dabar ir padarykite, pasinaudoję emerge --oneshot portage.

Pasirenkame teisingą profilį

Pirmiausia trumpas aprašymas.

Profilio pasirinkimas yra kertinis akmuo Gentoo sistemoje. Ne vien dėl to, kad nurodome numatytąsias reikšmes CHOST, CFLAGS ir kitus svarbius kintamuosius, tai svarbu ir todėl, kad nustatysime tam tikrą paketų naudojimo versiją. O visa tai yra sukurta Gentoo kūrėjų.

Anksčiau profiliai naudotojų nebuvo liečiami. Taciau gali būti tam tikrų situacijų, kai jūs galite nuspręsti, kad profilio pakeitimas yra reikalingas.

Jūs galite pažiūrėti, kokį profilį dabar naudojate, įvykdydami tokią komandą:

# ls -FGg /etc/make.profile
lrwxrwxrwx  1 48 Apr  8 18:51 /etc/make.profile -> ../usr/portage/profiles/default/linux/x86/2008.0

Numatytasis profilis jums pateiks „Linux“ 2.6 branduoliu besiremiančia sistemą. Tai yra rekomenduojamas numatytasis profilis, bet jūs turite ir kito profilio pasirinkimo galimybę.

Taip pat kai kurioms architektūroms yra desktop ir server poprofiliai. Pažiūrėkite 2008.0/ profilyje, kad nustatytumėte, ar jūsų architektūrai jie yra. Galite pažiūrėti desktop profilio make.defaults, kad nustatytumėte, ar jis jums tinka.

Po profilių savo architektūrai /usr/portage/profiles/ peržiūros, galite naudoti kitokį, jei norite:

# ln -snf /usr/portage/profiles/<profile name> /etc/make.profile

Konfigūruojame USE kintamajį

USE yra vienas iš galingiausių Gentoo sistemos teikiamų vartotojams kintamųjų. Daugelis programų gali būti sukompiliuotos su arba be tam tikrų palaikymų, priedų. Pavyzdžiui, keletas programų gali būti sukompiliuotos su gtk palaikymu arba su qt palaikymu. Kitos programos gali būti sukompiliuotos su arba be SSL palaikymu. Kai kurios programos gali būti sukompiliuotus su grafinio buferio palaikymu (svgalib) vietoj X11 palaikymo (X-serverio).

Daugelis distribucijų kompiliuoja savo paketus su kiek įmanoma daugiau palaikymų, priedų, taip padidindami programos dydį ir krovimosi laiką, jau nekalbant apie nežmoniškus kiekius priklausomybių. Su Gentoo sistema Jūs galite nustatyti su kokiais palaikymas paketai bus sukompiliuoti. Šioje vietoje svarbiausias vaidmuo atitenka USE kintamajam.

USE kintamajame jūs nustatysite raktažodžius, kurie yra surišti su kompiliavimo pasirinktimis. Pavyzdžiui, ssl bus sukompiliuotas su ssl palaikymu programose, kurios palaiko tai. -X pašalins X-serverio palaikymą (atkreipkite dėmesį į minusą prieš raktažodį, tai rodo, kad palaikymas nebus kompiliuojamas). gnome gtk -kde -qt3 -qt4 sukompiliuos programas su gnome (ir gtk) palaikymu ir be kde (ir qt) palaikymo, kas padarys jūsų sistemą orientuotą į GNOME.

Numatytieji USE nustatymai yra laikomi rinkmenoje make.defaults jūsų profilyje. Jūs rasite rinkmenas make.defaults kataloge, kurį nurodo /etc/make.profile rinkmena. Numatytasis USE nustatymai yra rinkmenoje make.defaults. Ką jūs padėsite į /etc/make.conf, tai yra atskirai paskaičiuojama nuo numatytųjų nustatymų. Jeigu jūs pridedate kažkokį nustatymą į USE, tada jis yra įtraukiams į numatytųjų sarašą. Jeigu pašalinate ką nors iš USE (padėdami minusą prieš raktažodį), tai bus pašalinta ir iš numatytųjų sąrašo (jeigu jis apskritai ten buvo įtrauktas). Niekada nepridėkite nieko patys į rinkmeną /etc/make.profile; Tai bus perrašyta, kai jūs atnaujinsite Portage bazę!

Pilną USE aprašymą galima rasti antroje Gentoo Handbook dalyje, USE vėliavėlės. Pilnas USE vėliavėlių aprašymą galima rasti pačioje sistemoje rinkmenoje /usr/portage/profiles/use.desc.

# less /usr/portage/profiles/use.desc
(Vaikščiojimui galite naudoti rodyklių klavišus, o norėdami išeiti
spauskite 'q')

Kaip pavyzdį parodysime USE nustatymus KDE-tipo sistemai su DVD, ALSA ir CD įrašymo palaikymais:

# nano -w /etc/make.conf

USE="-gtk -gnome qt3 qt4 kde dvd alsa cdr"

Pasirinktinai: glibc lokalės

Jūs greičiausiai naudosite vieną arba dvi lokales savo sistemoje. Lokales, kurių jums reikės, galite nurodyti rinkmenoje /etc/locale.gen.

# nano -w /etc/locale.gen

Žemiau pateiktos lokalės yra pavyzdžiai kaip gauti anglų (Jungtinių Amerikos Valstijų) ir vokiečių (Vokietijos) kalbų palaikymą su įvairiais simbolių formatais (tokiais kaip UTF-8)

en_US ISO-8859-1
en_US.UTF-8 UTF-8
de_DE ISO-8859-1
de_DE@euro ISO-8859-15

Kitas žingsnis - locale-gen paleidimas. Jis sugeneruos visas lokales, kurias jūs nurodėte /etc/locale.gen rinkmenoje.

Dabar pereikime prie skyriaus Konfigūruojame branduolį.

7. Branduolio konfigūravimas

7.a. Laiko juosta

Pirmiausia jums reikia pasirinkti savo laiko juostą, kad jūsų sistema žinotų, kur ji yra. Savo laiko juostos ieškokite /usr/share/zoneinfo, tuomet nukopijuokite ją į /etc/localtime. Prašytume vengti /usr/share/zoneinfo/Etc/GMT* laiko juostų, kadangi jų pavadinimai neparodo juostų, kurių tikitės. Pavyzdžiui, GMT-8 iš tiesų yra GMT+8.

# ls /usr/share/zoneinfo
(Tarkime, jūs norite naudoti GMT)
# cp /usr/share/zoneinfo/GMT /etc/localtime

7.b. Pirminių tekstų įdiegimas

Branduolio pasirinkimas

Visų platinamųjų paketų pagrindas yra „Linux“ branduolys. Tai yra lygmuo tarp naudotojo programų ir jūsų sistemos aparatinės įrangos. „Gentoo“ tiekia savo naudotojams kelis galimus branduolio pirminius tekstus. Pilnas sąrašas su aprašymais yra „Gentoo“ branduolio vadove.

x86 architektūros sistemoms turime gentoo-sources (branduolio pirminis tekstas, papildytas papildomomis funkcijomis).

Pasirinkite savo branduolio pirminį tekstą ir įdiekite jį, naudodami emerge.

# emerge gentoo-sources

Kai pažiūrėsite į /usr/src, turėtumėte pamatyti nuorodą, pavadintą linux, nurodančią į jūsų branduolio pirminį tekstą. Šiuo atveju įdiegtas branduolio pirminis tekstas nurodo į gentoo-sources-2.6.24-r5. Jūsų versija gali būti kitokia, atminkite tai.

# ls -l /usr/src/linux
lrwxrwxrwx    1 root   root    12 Oct 13 11:04 /usr/src/linux -> linux-2.6.24-r5

Dabar laikas sukonfigūruoti ir sukompiliuoti jūsų branduolio pirminį tekstą. Galite tam naudoti genkernel, kuris sukompiliuos daugybinį branduolį, kuris naudojamas diegimo CD. Tačiau mes pirmiausia paaiškinsime „rankinį“ konfigūravimą, kadangi tai yra geriausias būdas optimizuoti aplinką.

Jei norite rankiniu būdu sukonfigūruoti branduolį, pereikite prie skyriaus Numatyta: Rankinis konfigūravimas. Jeigu norite naudoti genkernel, vietoje to turėtumėte skaityti Alternatyva: genkernel naudojimas.

7.c. Numatyta: Rankinis konfigūravimas

Įvadas

Rankinis branduolio konfigūravimas dažnai minimas kaip pati sudėtingiausia procedūra, kurią „Linux“ naudotojas turi atlikti. Nieko klaidingesnio ir būti negali -- po poros branduolių konfigūravimo net nebepamenate, kad tai buvo sunku ;)

Tačiau vienas dalykas yra tiesa: jūs privalote žinoti savo sistemą, kai pradedate konfigūruoti branduolį rankiniu būdu. Dauguma informacijos gali būti surinkta įdiegus pciutils (emerge pciutils), kuriame yra lspci. Jūs galite naudoti lspci ir dabar pakeisto šakninio katalogo aplinkoje. Galite nesibaimindami ignoruoti pcilib perspėjimus (pavyzdžiui, „pcilib: cannot open /sys/bus/pci/devices), kuriuos pateikia lspci. Kitu atveju galite naudoti lspci nepakeisto šakninio katalogo aplinkoje. Rezultatas bus toks pats. Galite įvykdyti ir lsmod, kad pažiūrėtumėte, kokius branduolio modulius naudoja diegimo CD (tai gali būti puiki užuomina, ką aktyvinti).

Dabar pereikite į savo branduolio pirminio teksto katalogą ir įvykdykite make menuconfig. Taip paleisite „ncurses“ pagrindu veikiantį sąrankos meniu.

# cd /usr/src/linux
# make menuconfig

Jūs būsite pasveikintas keletu konfigūracijos dalių. Pirmiausia išvardysime kelias parinktis, kurias jūs privalote aktyvinti (kitaip „Gentoo“ neveiks arba be papildomų pakeitimų veiks netinkamai).

Būtinų parinkčių aktyvinimas

Įsitikinkite, kad kiekviena tvarkyklė, kuri yra esminė sistemos įkrovai (tokia kaip SCSI valdiklis, ...) yra įkompiliuota į branduolį, o ne kaip modulis, kitaip jūsų sistema pilnai neužsikraus.

Dabar pasirinkite tinkamą procesoriaus šeimą:

Processor type and features --->
  (Pakeiskite atitinkamai savo sistemai)
  (Athlon/Duron/K7) Processor family

Dabar pasirinkite File Systems ir pažymėkite rinkmenų išdėstymo sistemas, kurias jūs naudojate. Nekompiliuokite jas kaip modulius, kitaip jūsų „Gentoo“ sistema negalės prijungti jūsų skirsnių. Pažymėkite ir Virtual memory bei /proc file system.

File systems --->
  Pseudo Filesystems --->
    [*] /proc file system support
    [*] Virtual memory file system support (former shm fs)

(Pažymėkite vieną ar daugiau parinkčių, reikalingų jūsų sistemai)
  <*> Reiserfs support
  <*> Ext3 journalling file system support
  <*> JFS filesystem support
  <*> Second extended fs support
  <*> XFS filesystem support

Jei naudojate PPPoE prisijungimui prie interneto ar naudojatės telefoniniu (dial-up) modemu, jums reikės šių parinkčių branduolyje:

Device Drivers --->
  Networking Support --->
    <*> PPP (point-to-point protocol) support
    <*>   PPP support for async serial ports
    <*>   PPP support for sync tty ports

Dvi glaudinimo parinktys nepakenks, bet nėra būtinos, PPP over Ethernet parinktis, kuri gali būti panaudota tik sukonfigūravus ppp naudoti PPPoE branduolio veikseną, taip pat nebūtina.

Jei jums to reikia, nepamirškite į branduolį įtraukti savo tinklo plokštės palaikymo.

Jeigu turite Intel centrinį procesorių, palaikantį HyperThreading (tm) arba turite daugiaprocesorinę sistemą, turėtumėte aktyvinti „Symmetric multi-processing support“:

Processor type and features  --->
  [*] Symmetric multi-processing support

Jei turite daugiau nei 4GB operatyviosios atminties (RAM), privalote aktyvinti „High Memory Support (64G)“.

Jei naudojate USB įvesties prietaisus (kaip klaviatūra ar pelė), nepamirškite aktyvinti ir jų:

Device Drivers --->
  [*] HID Devices  --->
    <*>   USB Human Interface Device (full HID) support

Jei norite PCMCIA palaikymo savo nešiojamajam kompiuteriui, nepamirškite aktyvinti palaikymo PCMCIA plokštės tiltui, esančiam jūsų sistemoje:

Bus options (PCI, PCMCIA, EISA, MCA, ISA)  --->
  PCCARD (PCMCIA/CardBus) support  --->
    <*> PCCard (PCMCIA/CardBus) support
(select 16 bit if you need support for older PCMCIA cards. Most people want this.)
    <*>   16-bit PCMCIA support
    [*]   32-bit CardBus support
(select the relevant bridges below)
    --- PC-card bridges
    <*> CardBus yenta-compatible bridge support (NEW)
    <*> Cirrus PD6729 compatible bridge support (NEW)
    <*> i82092 compatible bridge support (NEW)
    <*> i82365 compatible bridge support (NEW)
    <*> Databook TCIC host bridge support (NEW)

Kai baigsite branduolio konfigūravimą, tęskite su skyriumi Kompiliavimas ir diegimas.

Kompiliavimas ir diegimas

Dabar, kai jūsų branduolys sukonfigūruotas, laikas sukompiliuoti ir įdiegti jį. Užverkite sąranką ir pradėkite kompiliavimo procesą:

# make && make modules_install

Kai branduolio kompiliavimas baigiasi, nukopijuokite branduolio atvaizdą į /boot. Naudokite kokį tik norite pavadinimą, kurį laikote tinkamu jūsų branduolio pasirinkimui ir atsiminkite jį, kadangi jums prireiks jo vėliau, kai konfigūruosite savo įkrovos tvarkyklę. Nepamirškite pakeisti kernel-2.6.24-gentoo-r5 į savo branduolio pavadinimą ir versiją.

# cp arch/i386/boot/bzImage /boot/kernel-2.6.24-gentoo-r5

Dabar tęskite ties skyriumi Branduolio moduliai.

7.d. Alternatyva: genkernel naudojimas

Jei skaitote šį skyrių, pasirinkote naudoti mūsų genkernel scenarijų savo branduolio konfigūravimui.

Dabar, kai jūsų branduolio pirminio teksto medis įdiegtas, laikas sukompiliuoti savo branduolį naudojant mūsų genkernel scenarijų automatiniam branduolio sukūrimui. genkernel branduolį sukonfigūruoja beveik identišku būdu kaip yra sukonfigūruotas mūsų diegimo CD branduolys. Tai reiškia, kad kai jūs naudojate genkernel savo branduolio sukūrimui, jūsų sistema paprastai aptiks visą jūsų aparatinę įrangą įkrovos metu, kaip daro ir mūsų diegimo CD. Kadangi genkernel nereikalauja jokio rankinio branduolio konfigūravimo, tai yra idealus sprendimas tiems naudotojams, kurie nepatogiai jaučiasi konfigūruodami nuosavus branduolius.

Dabar pažiūrėkime kaip naudoti genkernel. Pirmiausia įdiekite genkernel paketą:

# emerge genkernel

Po to nukopijuokite branduolio sąranką, naudotą diegimo CD ten, kur genkernel ieško numatytosios branduolio sąrankos:

# zcat /proc/config.gz > /usr/share/genkernel/x86/kernel-config-2.6

Dabar sukompiliuokite branduolio išeities tekstus įvykdydami komandą genkernel all. Tačiau atminkite, kad šis kompiliavimas truks gana ilgai, kadangi genkernel kompiliuoja branduolį, kuris palaiko beveik visą įmanomą aparatinę įrangą.

Pastebėkite ir tai, kad jeigu jūsų įkrovos skirsnis naudoja ne ext2 ar ext3 rinkmenų išdėstymo sistemą, jums gali prireikti rankiniu būdu sukonfigūruoti savo branduolį naudojant komandą genkernel --menuconfig all ir pridėti savo rinkmenų išdėstymo sistemos palaikymą į branduolį (t.y. ne kaip modulį). EVMS2 ar LVM2 naudotojai tikriausiai norės pridėti --evms2 ar --lvm2 argumentą.

# genkernel all

Kai genkernel baigia darbą, bus sukurtas branduolys, pilnas modulių rinkinys ir pradinis pagrindinis diskas (initrd). Mes panaudosime branduolį ir initrd vėliau, kai konfigūruosime įkrovos tvarkyklę. Užsirašykite branduolio (kernel) ir initrd pavadinimus, kadangi jū reikės kuriant įkrovos tvarkyklės konfigūracinę rinkmeną. initrd pasileis iškart po įkrovos, kad atliktų aparatinės įrangos automatinį aptikimą (taip pat kaip diegimo CD) prieš pasileidžiant jūsų „tikrajai“ sistemai.

# ls /boot/kernel* /boot/initramfs*

7.e. Branduolio moduliai

Modulių konfigūravimas

Modulius, kurių automatinio įkėlimo norėtumėte, turėtumėte įrašyti į /etc/modules.autoload.d/kernel-2.6. Galite pridėti ir papildomas parinktis, jei norite.

Kad pamatytumėte visus esamus modulius, įvykdykite šią find komandą. Nepamirškite pakeisti „<branduolio versija>“ į savo ką tik sukompiliuoto branduolio versiją:

# find /lib/modules/<branduolio versija>/ -type f -iname '*.o' -or -iname '*.ko'

Pavyzdžiui, kad automatiškai būtų įkeltas 3c59x.o modulis, paredaguokite kernel-2.6 rinkmeną ir joje įveskite modulio pavadinimą.

# nano -w /etc/modules.autoload.d/kernel-2.6

3c59x

Tęskite diegimą su skyriumi Jūsų sistemos konfigūravimas.

8. Sistemos konfigūravimas

8.a. Rinkmenų išdėstymo sistemos informacija

Kas yra fstab?

„Linux“ sistemoje visi skirsniai (partitions) turi būti aprašyti /etc/fstab rinkmenoje. Šioje rinkmenoje yra tų skirsnių jungties vietos (kur jie yra matomi rinkmenų išdėstymo sistemos struktūroje), kaip jie turi būti prijungti ir su kokiomis specialiomis parinktimis (prijungiamas automatiškai ar ne, naudotojai gali juos prijungti ar ne ir t.t.).

Kuriame /etc/fstab

/etc/fstab naudoja specialią sintaksę. Kiekviena eilutė sudaryta iš šešių laukelių, kurie yra atskirti tarpais, tabuliacija arba maišytai. Kiekvienas laukas turi savo reikšmę:

• Pirmas laukas aprašo skirsnį (kelią iki įrenginio rinkmenos)
• Kitas laukas nurodo prijungimo tašką, kur skaidinys bus prijungtas
• Trečias laukas nurodo, kokią rinkmenų išdėstymo sistemą naudoja skaidinys
• Ketvirtas laukas nurodo, kokios prijungimo parinktys naudojamos programos mount prijungiant skaidinį. Kadangi kiekviena rinkmenų išdėstymo sistema turi nuosavas skaidinio prijungimo parinktis, raginame paskaityti mount žinyno puslapį (man mount), jei norite detalesnės informacijos. Prijungimo parinktys yra skiriamos kableliais.
• Penktas laukas yra naudojamas dump programos, kad apibrėžtų ar skirstinys naudos dump funkciją ar ne. Paprastai jūs galite palikti šiame lauke 0 (nulį).
• Šeštas laukas yra naudojamas nusakyti programai fsck, kokia tvarka turėtų būti tikrinama rinkmenų išdėstymo sistema, jei sistema buvo netinkamai išjungta. Pagrindinė (root) rinkmenų išdėstymo sistema turi turėti reikšmę 1, o kitos turėtų turėti reikšmę 2 (arba 0, jeigu rinkmenų išdėstymo sistemos tikrinti nereikia).

# nano -w /etc/fstab

Pasižiūrėkime, kaip reiktų parašyti tinkamas parinktis /boot skirsniui. Tai yra tik pavyzdys, todėl, jeigu nesukūrėte ar negalėjote sukurti /boot, nekopijuokite jo.

Mūsų pradiniame x86 architektūros skirsnių pavyzdyje /boot dažniausiai yra /dev/sda1 skirsnis su ext2 rinkmenų išdėstymo sistema. Jis turi būti patikrintas krovimosi metu, todėl parašome:

/dev/sda1   /boot     ext2    defaults        1 2

Kai kurie naudotojai nenori, kad jų /boot skaidinys būtų automatiškai prijungtas, tam, kad pagerintų sistemos saugumą. Tokie naudotojai turėtų pakeisti defaults reikšmę į noauto. Šitai reiškia, kad jūs rankiniu būdu turite prijungti skaidinį kiekvieną kartą, kai norite jį naudoti.

Pridėkite taisykles, atitinkančias jūsų skirsnių struktūrą ir papildykite taisyklėmis savo CD-ROM įrenginiams ir, žinoma, kitiems skirsniams ar diskams, jei tokių yra.

Dabar naudokitės šiuo pavyzdžiu, kad sukurtumėte savąją /etc/fstab rinkmeną.

/dev/sda1   /boot        ext2    defaults,noatime     1 2
/dev/sda2   none         swap    sw                   0 0
/dev/sda3   /            ext3    noatime              0 1

/dev/cdrom  /mnt/cdrom   auto    noauto,user          0 0

auto parinktis leidžia mount komandai spėti, kokią yra rinkmenų išdėstymo sistema (rekomenduojama naudoti keičiamoms laikmenoms, kadangi jos gali būti sukurtos su viena iš daugelio rinkmenų išdėstymo sistemų). user parinktis leidžia paprastiems vartotojams (neturintiems root teisių) prijungti kompaktinius diskus.

Našumo pagerinimui daugelis naudotojų turėtų pridėti noatime jungties parametrą, kuris pagreitina sistemą, kadangi nėra registruojami prieigos laikai (vis vien dažniausiai jų ir nereikia).

Dar kartą patikrinkite savo /etc/fstab, išsaugokite ir uždarykite.

8.b. Tinklo informacija

Kompiuterio vardas, srities vardas ir t.t.

Vienas iš pasirinkimų, tenkantis naudotojui, tas, kad jis turi sugalvoti savo Asmeniniam Kompiuteriui vardą. Tai atrodo visai nesuku padaryti, bet daugybė naudotojų susiduria su sunkumais parenkant tinkamą vardą savo AK. Tam, kad reikalai judėtų greičiau, primename, kad bet koks vardas galės būti pakeistas vėliau. Jei nieko kito nesugalvojate, galite paprasčiausiai pavadinti tux vardu, o simbolinį adresų srities pavadinimą (domain) homenetwork vardu.

# nano -w /etc/conf.d/hostname

(HOSTNAME kintamuoju nustatykite savo kompiuterio vardą)
HOSTNAME="tux"

Toliau, jeigu jums reikia simbolinio adresų srities pavadinimo (domainname), nustatykite jį rinkmenoje /etc/conf.d/net. Srities jums reikia tik tuomet, jeigu jūsų interneto tiekėjas ar tinklo administratorius taip sako arba jeigu jūs turite DNS, o ne DHCP serverį. Jei jūsų tinklas nustatytas DHCP, dėl DNS ar srities pavadinimų neturėtumėte jaudintis.

# nano -w /etc/conf.d/net

(dns_domain kintamuoju nustatykite srities pavadinimą)
dns_domain_lo="homenetwork"

Jeigu jūs turite NIS adresą (jeigu nežinote kas tai yra, tai greičiausiai tokio ir neturite), jums taip pat reikia jį apibrėžti:

# nano -w /etc/conf.d/net

(nis_domain kintamuoju nustatykite NIS srities pavadinimą)
nis_domain_lo="my-nisdomain"

Nustatinėjame jūsų tinklą

Prieš sušukdami „Ei, mes jau turime veikiantį tinklą“, turėtumėte prisiminti, kad tinklas, kurį jūs paleidote „Gentoo“ diegimo pradžioje yra skirtas tik diegimui. O dabar mes nustatysime tinklą jūsų „Gentoo“ sistemai.

Visa tinklo informacija yra rinkmenoje /etc/conf.d/net. Čia naudojama konkreti sintaksė, o ne intuityvi, jeigu nežinote kaip nustatyti tinklą rankiniu būdu. Tačiau nebijokite, mes viską paaiškinsime. Pilnas pavyzdys su komentarais ir daugeliu kitų konfiguracijų yra rinkmenoje /etc/conf.d/net.example.

DHCP naudojamas kaip kaip pradinis nustatymas. Kad DHCP veiktų, turite įdiegti DHCP kliento programą. Tai aprašyta skyriuje „Būtinų sistemos įrankių diegimas“. Nepamirškite įdiegti DHCP kliento programos.

Jeigu jums reikia nustatyti savo tinklo prisijungimą dėl specifinių DHCP parinkčių ar dėl to, kad jūs nenaudojate DHCP apskritai, tada atidarykite /etc/conf.d/net savo mėgstamu redaktoriumi (šiame pavyzdyje naudojamas nano):

# nano -w /etc/conf.d/net

Toliau jūs matysite tokią rinkmeną (komentarus čia pateikiame išverstus):

# Šis pradinis nustatymas automatiškai naudos DHCP betkokiems net.*
# scenarijams kataloge /etc/init.d. Norėdami sukurti ir nustatyti tinklą
# pilnai, prašome peržiūrėti /etc/conf.d/net.example ir išsaugoti
# nustatymus /etc/conf.d/net (šioje rinkmenoje :]!)

Įveskite savo IP adresą, tinklo kaukę (netmask) ir tinklo sietuvą (gateway). Jums reikia nustatyti abu config_eth0 ir routes_eth0:

config_eth0=( "192.168.0.2 netmask 255.255.255.0 brd 192.168.0.255" )
routes_eth0=( "default via 192.168.0.1" )

Norėdami naudoti DHCP ir pridėti specifines DHCP nuostatos, apibrėžkite config_eth0 ir dhcp_eth0:

config_eth0=( "dhcp" )
dhcp_eth0="nodns nontp nonis"

Prašome perskaityti /etc/conf.d/net.example norėdami sužinoti visas galimas parinktis.

Jeigu jūs turite keletą tinklo plokščių, pakartokite aukščiau paminėtus punktus nuostatoms config_eth1, config_eth2, ir t.t.

Dabar išsaugokite konfiguraciją ir uždarykite rinkmeną.

Automatiškas tinklo paleidimas krovimosi metu

Tam, kad aktyvuotumėte tinklo sąsajas krovimosi metu, jums reikia įdėti jas į numatytąjį krovimosi lygį (runlevel).

# rc-update add net.eth0 default

Jeigu jūs turite kelias tinklo kortas, jums reikia sukurti atitinkamus paleidimo scenarijus net.eth1, net.eth2 ir t.t. Tam galite naudoti ln komandą:

# cd /etc/init.d
# ln -s net.lo net.eth1
# rc-update add net.eth1 default

Užrašykite tinklo informaciją

Jums reikia pranešti „Linux“ sistemai apie savo tinklą. Tai yra aprašoma rinkmenoje /etc/hosts ir padeda nukreipti kompiuterių vardus į IP adresus kompiuterių, kurie neatsiliepia pagal jūsų vardų serverį. Jūs turite apibrėžti savo sistemą. Taip pag galite apibrėžti kitas savo tinklo sistemas, jeigu nenorite diegti nuosavos vidinės DNS sistemos.

# nano -w /etc/hosts

(Apibrėžiame einamąją sistemą)
127.0.0.1     tux.homenetwork tux localhost

(Apibrėžiame papildomas tinklo sistemas, jos privalo turėti
statinį IP adresą, kad galėtų būti apibrėžtos šiuo būdu.)
192.168.0.5   jenny.homenetwork jenny
192.168.0.6   benny.homenetwork benny

Išsaugokite ir išeikite iš redaktoriaus.

Jeigu jūs neturite PCMCIA kortos, jūs galite pereiti prie skyriaus „Sisteminė informacija“. PCMCIA-vartotojai turėtų perskaityti kitą straipsnį apie PCMCIA.

Nebūtina: Padarykite PCMCIA kortą veikiančią

PCMCIA naudotojai turėtų primiausia įdiegti pcmcia-cs paketą.

# emerge pcmciautils

8.c. Sisteminė informacija

Pagrindinio (root) naudotojo slaptažodis

Pirmiausia nustatysime pagrindiniam (root) naudotojui slaptažodį parašydami komandą:

# passwd

Sisteminė informacija

„Gentoo“ naudoja /etc/rc.conf rinkmeną bendriems sistemos nustatymams. Atsidarykite rinkmeną /etc/rc.conf ir mėgaukitės visais komentarais joje :)

# nano -w /etc/rc.conf

Kai užbaigsite nustatinėti /etc/rc.conf, išsaugokite ir išeikite iš jo.

Kaip matote, rinkmenoje yra nemažai komentarų, padedančių atlikti būtinus nustatymus. Jūs galite sukonfigūruoti savo sistemą, kad ji naudotų unicode, taip pat nustatyti pagrindinį redaktorių ar darbo aplinkos valdytoją (tokius kaip gdm ar kdm).

„Gentoo“ naudoja rinkmeną /etc/conf.d/keymaps klaviatūros nustatymams saugoti. Paredaguokite jį, kad parinktumėte klaviatūrai teisingus nustatymus.

# nano -w /etc/conf.d/keymaps

Atkreipkite dėmesį į KEYMAP kintamąjį. Jeigu pasirinksite neteisingą KEYMAP, jūs gausite keistus rezultatus, kai spausdinsite su klaviatūra.

Kai baigsite konfigūruoti /etc/conf.d/keymaps, išsaugokite ir uždarykite.

„Gentoo“ naudoja /etc/conf.d/clock rinkmeną laikrodžio parinktims nustatyti. Redaguokite ją pagal savo poreikius.

# nano -w /etc/conf.d/clock

Jeigu jūsų kompiuterio laikrodis naudoja UTC laiką, jums reikia įrašyti CLOCK="local" į rinkmeną. Kitu atveju jūs pastebėsite, kad jūsų laikrodis netikslus.

Jūs turėtumėte nustatyti laiko zoną, kurią anksčiau nukopijavote į /etc/localtime, kad vėlesni sys-libs/timezone-data paketo naujinimai galėtų atnaujinti /etc/localtime automatiškai. Pavyzdžiui, jeigu naudojote GMT laiko zoną, turėtumėte pridėti TIMEZONE="GMT"

Kai baigsite nustatinėti /etc/conf.d/clock, išsaugokite ir uždarykite rinkmeną.

Tęskite ties skyriumi „Būtinų sistemos įrankių diegimas“.

9. Būtinų sistemos įrankių diegimas

9.a. Sistemos žurnalizavimo įrankis

Kai kurių įrankių nėra stage3 tar archyve, nes keli paketai teikia vienodą funkcionalumą. Dabar visiškai priklauso nuo jūsų, kuriuos pasirinksite įdiegti.

Pirmasis įrankis, dėl kurio turite apsispręsti, turi teikti žurnalizavimo galimybes jūsų sistemai. „Unix“ ir „Linux“ turi puikias žurnalizavimo istorijos galimybes -- jei norite, galite žurnalizuoti viską, kas vyksta jūsų sitemoje į žurnalų rinkmenas. Tai vykdoma sistemos žurnalizavimo įrankio pagalba.

„Gentoo“ siūlo keletą sistemos žurnalizavimo įrankių. Tai yra sysklogd, kuris yra tradicinis sistemos žurnalizavimo tarnybų rinkinys, syslog-ng, pažangus sistemos žurnalizavimo įrankis, ir metalog, kuris yra labai konfigūruotinas sistemos žurnalilzavimo įrankis. Kiti gali būti prieinami per „Portage“ - mūsų esamų paketų skaičius didėja kasdien.

Jei planuojate naudoti sysklogd ar syslog-ng, po to turbūt norėsite įsidiegti logrotate, kadangi tie sistemos žurnalizavimo įrankiai neteikia jokių žurnalų rinkmenų kaitaliojimo įrankių.

Kad įdiegtumėte pasirkinktą sistemos žurnalizavimo įrankį, įdiekite jį komandos emerge pagalba, ir pridėkite jį į numatytąjį įkrovos lygį, pasinaudodami rc-update. Kitame pavyzdyje parodomas syslog-ng įdiegimas. Žinoma, pakeiskite savo sistemos žurnalizavimo įrankiu.

# emerge syslog-ng
# rc-update add syslog-ng default

9.b. Nebūtina: Cron tarnyba

Kita yra cron tarnyba. Nors ji yra nebūtina ir nėra privaloma jūsų sistemai, yra išmintinga ją įdiegti. Tačiau kas yra cron tarnyba? Cron tarnyba vykdo suplanuotas komandas. Ji yra labai paranki, jei jūs turite reguliariai vykdyti kokią nors komandą (pavyzdžiui kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį).

Gentoo siūlo tris galimas cron tarnybas: dcron, fcron ir vixie-cron. Bet kurio iš jų diegimas yra panašus į sistemos žurnalizavimo įrankio. Tačiau, dcron ir fcron reikalauja papildomos konfigūracijos komados, t.y. crontab /etc/crontab. Jei jūs nežinote ką pasirinkti, naudokite vixie-cron.

Diegimui be tinklo sujungimo mes teikiame tik vixie-cron. Jeigu jūs norite kitos cron tarnybos, galite palaukti ir įdiegti ją vėliau.

# emerge vixie-cron
# rc-update add vixie-cron default
(Tik jei pasirinkote dcron arba fcron) # crontab /etc/crontab

9.c. Nebūtina: Rinkmenų indeksavimas

Jeigu norite indeksuoti savo sistemos rinkmenas, kad galėtumėte greitai jas rasti, naudodamiesi locate įrankiu, turite įdiegti sys-apps/slocate.

# emerge slocate

9.d. Rinkmenų išdėstymo sistemos įrankiai

Priklausomai nuo to, kokią rinkmenų išdėstymo sistemą naudojate, turite įdiegti reikiamas rinkmenų išdėstymo sistemos paslaugų programas (rinkmenų išdėstymo sistemos vientisumo tikrinimui, papildomų rinkmenų išdėstymo sistemų kūrimui ir t.t.). Turėkite omenyje, jog įrankiai, skirti ex2/ext3 rinkmenų išdėstymo sistemų valdymui (e2fsprogs) jau įdiegti kaip sistemos dalis.

Šioje lentelėje yra įrankių, kuriuos jums reikia įdiegti, jei naudojate tam tikrą rinkmenų išdėstymo sistemą, sąrašas:

Jei jūs esate EVMS naudotojas, jūs taip pat galite įdiegti evms:

# USE="-gtk" emerge evms

USE="-gtk" užkirs kelią priklausomybių įdiegimui. Jeigu jūs norėsite aktyvuoti grafinius evms įrankius, vėliau jūs galėsite evms perkompiluoti.

9.e. Tinklo įrankiai

Jei jums nereikia jokių papildomų įrankių tinklui (tokių kaip ppp ar dhcp klientas), tęskite su skyriumi Įkrovos tvarkyklės konfigūravimas.

Nebūtina: DHCP kliento diegimas

Jei jums reikia, kad „Gentoo“ IP adresą jūsų tinklo sąsajai gautų automatiškai, savo sistemoje turite įdiegti dhcpcd (ar bet kurią kitą DHCP kliento programą -- esamų DHCP kliento programų sąrašą žiūrėkite skyriuje „Modulinis tinklas“). Jiegu to nepadarysite dabar, po „Gentoo“ įdiegimo jūs galite nebeprisijungti prie interneto!

# emerge dhcpcd

Nebūtina: PPPoE kliento diegimas

Jei jums reikia ppp, kad prisijungtumėte prie tinklo, turite jį įdiegti.

# emerge ppp

Dabar tęskite su skyriumi Įkrovos tvarkyklės konfigūravimas.

10. Įkrovos tvarkyklės konfigūravimas

10.a. Pasirinkimas

Įvadas

Dabar, kai jūsų branduolys sukonfigūruotas ir sukompiliuotas ir būtiniausi sistemos konfigūraciniai failai teisingai užpildyti, laikas įdiegti programą, kuri užkraus branduolį, kai jūs paleisite sistemą. Tokia programa vadinama įkrovos tvarkykle.

x86 architektūrai „Gentoo Linux“ teikia GRUB ir LILO.

Tačiau prieš įdiegdami įkrovos tvarkyklę, informuosime jus, kaip sukonfigūruoti kadrų buferį (žinoma, jei jūs norite jo). Su kadrų buferiu galite paleisti „Linux“ komandinę eilutę su (apribotomis) grafinėmis galimybėmis (pavyzdžiui, gražios įkrovos užsklandos, kurią teikia „Gentoo“, naudojimas).

Nebūtina: Kadrų buferis (framebuffer)

Jeigu sukonfiguravote branduolį su kadrų buferio palaikymu (arba naudojote genkernel numatytąją sąranką), galite jį aktyvuoti pridėdami vga ir/arba video sakinį į savo įkrovos tvarkyklės konfigūracinį failą.

Pirmiausia jums reikia žinoti, kokio tipo kadrų buferio įtaisą naudojate. Jei naudojate branduolio medį su „Gentoo“ pataisomis (tokį kaip gentoo-sources), jūs turite galimybę pažymėti uvesafb kaip VESA tvarkyklę (šiame branduolyje tai yra numatytoji parinktis). Jei taip ir yra, jūs naudojate uvesafb ir neturite nustatyti vga sakinio. Kitu atveju naudojate vesafb tvarkyklę ir turite nustatyti vga sakinį.

vga sakinys kontroliuoja jūsų vesafb kadrų buferio skiriamąją gebą ir spalvų gylį. Kaip nurodyta rinkmenoje /usr/src/linux/Documentation/fb/vesafb.txt (kuri įdiegiama, kai jūs įsidiegiate branduolio pirminio teksto paketą), juo turite nurodyti VESA numerį, atitinkantį pageidaujamą skiriamąją gebą ir spalvų gylį.

Šioje lentelėje surašytos galimos skiriamosios gebos ir spalvų gyliai bei atitinkamos vertės, kurias turite nurodyti vga sakinyje.

video sakinys kontroliuoja kadrų buferio vaizdavimo parinktis. Jame reikia nurodyti kadrų buferio tvarkyklę, o po jos valdymo sakinius, kuriuos norite aktyvinti. Visi kintamieji surašyti rinkmenoje /usr/src/linux/Documentation/fb/vesafb.txt. Dažniausiai naudojamos parinktys:

Tų dviejų sakinių rezultatas galėtų būti kažkas panašaus į vga=0x318 video=vesafb:mtrr:3,ywrap arba video=uvesafb:mtrr:3,ywrap,1024x768-32@85. Užsirašykite šias nuostatas, jų greitai prireiks.

Dabar pratęskite įdiegdami GRUB arba LILO.

10.b. Numatyta: GRUB naudojimas

GRUB terminologijos supratimas

Norint perprasti GRUB, svarbiausia yra suprasti, kaip GRUB nurodomi standieji diskai ir skirsniai. Jūsų „Linux“ skirsnis /dev/sda1 GRUB'e tikriausiai bus pavadintas (hd0,0). Pastebėkite lenktinius skliaustus aplink hd0,0 - jie privalomi.

Standieji diskai skaičiuojami nuo nulio, o ne nuo „a“, o skirsniai prasideda nuliu vietoj vieneto. Žinokite, kad kaip hd įtaisai skaičiuojami tik standieji diskai, o ne atapi-ide įtaisai, tokie kaip kompaktinių diskų leidimo ir įrašymo įtaisai. Tokia pat konstrukcija naudojama SCSI diskams. (Paprastai jiems priskiriami didesni skaičiai negu IDE diskams, išskyrus kai BIOS sukonfigūruotas įkelti iš SCSI įtaisų.) Kai jūs nurodote BIOS įkelti iš kito standžiojo disko (pavyzdžiui, jūsų „primary slave“), tas standusis diskas yra matomas kaip hd0.

Tarkim, jūs turite standųjį diską /dev/sda ir dar du, /dev/sdb bei /dev/sdc, tuomet /dev/sdb7 verčiamas į (hd1,6). Tai gali būti kebloka, ir tai iš tiesų keblu, bet, kaip matysime, GRUB siūlo „tab“ užbaigimo mechanizmą, parankų turintiems daug standžiųjų diskų bei skirsnių ir šiek tiek pasimetusiems GRUB numeravimo schemoje.

Dabar laikas įdiegti GRUB.

GRUB diegimas

Įdiekime GRUB:

# emerge grub

Nors GRUB jau įdiegtas, vis dar turime parašyti jam konfigūracinę rinkmeną ir įkelti GRUB į MBR, kad GRUB automatiškai įkeltų jūsų naujai sukurtą branduolį. Sukurkite /boot/grub/grub.conf nano ar kitu tekstų redaktoriumi:

# nano -w /boot/grub/grub.conf

Dabar kursime grub.conf. Žemiau rasite du galimus grub.conf pavyzdžius šiame vadove naudojamoms skirsnių išdėstymo schemoms. Išsamiai paaiškinome tik pirmąjį grub.conf. Įsitikinkite, kad naudojate savo branduolio atvaizdo rinkmenos pavadinimą ir, jei reikia, savo initrd atvaizdo rinkmenos pavadinimą.

• Pirmasis grub.conf yra žmonėms, kurie nenaudojo genkernel savo branduolio kūrimui
• Antrasis grub.conf yra žmonėms, kurie naudojo genkernel savo branduolio kūrimui

# Kurį įrašą įkelti kaip numatytąjį. 0 yra pirmasis, 1 yra antrasis ir t.t.
default 0
# Kiek sekundžių laukti prieš įkeliant numatytąjį įrašą.
timeout 30
# Graži, riebi užsklanda paįvairinimui :)
# Užkomentuokite, jei neturite vaizdo plokštės
splashimage=(hd0,0)/boot/grub/splash.xpm.gz

title Gentoo Linux 2.6.24-r5
# Skirsnis, kuriame yra branduolio atvaizdas (arba operacinė sistema)
root (hd0,0)
kernel /boot/kernel-2.6.24-gentoo-r5 root=/dev/sda3

title Gentoo Linux 2.6.24-r5 (gelbėjimas)
# Skirsnis, kuriame yra branduolio atvaizdas (arba operacinė sistema)
root (hd0,0)
kernel /boot/kernel-2.6.24-gentoo-r5 root=/dev/sda3 init=/bin/bb

# Kitos keturios eilutės reikalingos tik jeigu jūs turite „Windows“ sistemą.
# Šiuo atveju „Windows“ yra /dev/sda6 skirsnyje.
title=Windows XP
rootnoverify (hd0,5)
makeactive
chainloader +1

default 0
timeout 30
splashimage=(hd0,0)/boot/grub/splash.xpm.gz

title Gentoo Linux 2.6.24-r5
root (hd0,0)
kernel /boot/kernel-genkernel-x86-2.6.24-gentoo-r5 root=/dev/ram0 init=/linuxrc ramdisk=8192 real_root=/dev/sda3
initrd /boot/initramfs-genkernel-x86-2.6.24-gentoo-r5

# Tik jeigu jūs turite „Windows“
title Windows XP
rootnoverify (hd0,5)
makeactive
chainloader +1

Jeigu naudojote kitokią skaidymo skirsniais schemą ir/arba branduolio atvaizdą, atitinkamai priderinkite. Tačiau įsitikinkite, kad viskas, kas liečia GRUB įtaisą (pavyzdžiui, (hd0,0) yra atitinkama prijungimo taškui, o ne pagrindiniam katalogui. Kiataip tariant, (hd0,0)/grub/splash.xpm.gz iš tiesų yra /boot/grub/splash.xpm.gz, kadangi (hd0,0) yra /boot.

Be to, jei pasirinkote kitokią skaidymo skirsniais schemą ir neperkėlėte /boot į atskirą skirsnį, /boot prefiksas, panaudotas kodo pavyzdžiuose aukščiau, yra tikrai reikalingas. Jeigu sekėte mūsų siūlomą skaidymo skirsniais planą, /boot prefiksas nereikalingas, bet nuoroda į boot suveiks. Trumpai tariant, aukščiau pateikti pavyzdžiai turėtų veikti nepaisant to, ar jūs nurodėte atskirą /boot, ar ne.

Jei jums reikia pateikti branduoliui (kernel) kokių nors kitų parinkčių, paprasčiausiai pridėkite jas prie „kernel“ komandos pabaigos. Mes jau teikiame vieną parinktį (root=/dev/sda3 ar real_root=/dev/sda3), bet galite pateikti ir kitas, tokias kaip video ir/arba vga sakiniai kadrų buferiui, apie kurį kalbėjome anksčiau.

Jeigu jūs naudojate 2.6.7 ar naujesnį branduolį ir užtrumpinote savo standųjį diską, nes BIOS negali valdyti didelės talpos standžiųjų diskų, jums reikės pridėti sda=stroke. Pakeiskite sda savo įrenginiu, reikalaujančiu tokios parinkties.

genkernel naudotojai turėtų žinoti, kad jų branduoliai naudoja tokias pačias įkrovos parinktis kaip ir diegimo CD. Pavyzdžiui, jei turite SCSI įtaisų, turėtumėte pridėti doscsi kaip branduolio parinktį.

Dabar išsaugokite grub.conf rinkmeną ir užverkite teksto redaktorių. Jums vis dar reikia įdiegti GRUB į MBR (Master Boot Record), kad GRUB galėtų automatiškai pasileisti, kai kraunate savo sistemą.

GRUB plėtotojai rekomenduoja naudoti grub-install. Tačiau jeigu dėl kažkokių priežasčių grub-install tinkamai nesuveikia, turite galimybę įdiegti GRUB rankiniu būdu.

Pereikite prie skyriaus Numatyta: GRUB nustatymas, naudojant grub-install arba Alternatyva: GRUB nustatymas rankiniu būdu.

Numatyta: GRUB nustatymas, naudojant grub-install

Kad įdiegtumėte GRUB, jums reikės įvykdyti grub-install komandą. Tačiau grub-install dabar nesuveiks, kadangi esame pakeisto šakninio katalogo aplinkoje. Mums reikia sukurti /etc/mtab, kuriame išvardytos visos prijungtos rinkmenų išdėstymo sistemos. Laimei, yra lengvas būdas padaryti tai - tiesiog nukopijuoti /proc/mounts į /etc/mtab, išskyrus rootfs eilutę, jei nesukūrėte atskiro „boot“ skirsnio. Ši komanda suveiks abiem atvejais:

# grep -v rootfs /proc/mounts > /etc/mtab

Dabar galime įdiegti GRUB, naudodami grub-install:

# grub-install --no-floppy /dev/sda

Jei turite daugiau klausimų, susijusių su GRUB, prašome skaityti GRUB DUK arba GRUB žinyną.

Tęskite su skyriumi Sistemos perkrovimas.

Alternatyva: GRUB nustatymas rankiniu būdu

GRUB paleidimui parašykite grub. Atsidursite grub> grub komandinės eilutės raginime. Dabar turite parašyti reikiamas komandas, kad įdiegtumėte GRUB įkrovos įrašą į savo standųjį diską.

# grub --no-floppy

Sąrankos pavyzdyje norime įdiegti GRUB, kad jis nuskaitytų savo duomenis iš įkrovos skirsnio /dev/sda1 ir GRUB įkrovos įrašas būtų standžiojo disko MBR (master boot record), taigi pirmas dalykas, kurį matytume, kai įjungiame kompiuterį, būtų GRUB raginimas. Žinoma, jei diegimo metu nesilaikėte konfigūracijos pavyzdžio, atitinkamai pakeiskite komandas.

GRUB „tab“ užbaigimo mechanizmas gali būti naudojamas GRUB viduje. Pavyzdžiui, jei įvesite „root ( ir paspausite „TAB“ klavišą, jums bus pateiktas įtaisų sąrašas (tokių kaip hd0). Jeigu jūs įvesite „root (hd0,“ ir tuomet paspausite „TAB“ klavišą, gausite sąrašą pasirinktinų skirsnių (tokių kaip hd0,0).

Naudojant „tab“ užbaigimą, GRUB nustatymas neturėtų būti toks sunkus. Dabar tęskime, konfigūruokime GRUB, ar ne? :-)

grub> root (hd0,0)    (Nurodykite, kur yra jūsų /boot skirsnis)
grub> setup (hd0)     (Įdiekite GRUB į MBR)
grub> quit            (Išeikite iš GRUB aplinkos)

Jei turite daugiau klausimų, susijusių su GRUB, skaitykite GRUB DUK arba GRUB žinyną.

Tęskite su skyriumi Sistemos perkrovimas.

10.c. Alternatyva: LILO naudojimas

LILO diegimas

LILO, LInuxLOader, yra išbandytas ir tikras „Linux“ įkrovos tvarkyklių darbo jautis. Tačiau jame trūksta kelių funkcijų, kurias turi GRUB (tai viena priežasčių, dėl kurių GRUB šiuo metu populiarėja). Priežastis, dėl kurios LILO vis dar yra naudojamas, yra ta, kad kai kuriose sistemose GRUB neveikia, o LILO veikia. Žinoma, jis naudojamas ir dėl to, kad kai kurie žmonės žino LILO ir nori jį toliau naudoti. Bet kuriuo atveju, „Gentoo“ palaiko abu, ir akivaizdu, kad jūs pasirinkote naudoti LILO.

Įdiegti LILO yra juokų darbas; tiesiog naudokite emerge.

# emerge lilo

Configuring LILO

Kad sukonfigūruotumėte LILO, privalote sukurti /etc/lilo.conf. Paleiskite savo mėgiamą tekstų redaktorių (šiame vadove mes naudojame nano) ir sukurkite rinkmeną.

# nano -w /etc/lilo.conf

Prieš kelias dalis mes paprašėme jūsų atsiminti branduolio atvaizdo, kurį jūs sukūrėte, pavadinimą. Kitame lilo.conf pavyzdyje naudojame pavyzdinę skaidymo skirsniais schemą. Yra dvi atskiros dalys:

• Viena tiems, kurie nenaudojo genkernel savo branduolio kūrimui
• Viena tiems, kurie naudojo genkernel savo branduolio kūrimui

Įsitikinkite, kad naudojate savo branduolio atvaizdo rinkmenos pavadinimą ir, jei reikia, savo initrd atvaizdo rinkmenos pavadinimą.

boot=/dev/sda             # Įdiegti LILO į MBR
prompt                    # Suteikti naudotojui progą pasirinkti kitą dalį
timeout=50                # Laukti 5 (penkias) sekundes prieš įkraunant numatytąją dalį
default=gentoo            # Kai laikas išseko, įkrauti „gentoo“ dalį

# Ne genkernel naudotojams
image=/boot/kernel-2.6.24-gentoo-r5
  label=gentoo            # Vardas, kurį duodame šiai daliai
  read-only               # Įkrauname su tik skaitymui skirtu pagrindiniu (root) skirsniu. Nekeiskite!
  root=/dev/sda3          # Pagrindinės (root) rinkmenų išdėstymo sistemos vieta

image=/boot/kernel-2.6.24-gentoo-r5
  label=gentoo.rescue     # Vardas, kurį duodame šiai daliai
  read-only               # Įkrauname su tik skaitymui skirtu pagrindiniu (root) skirsniu. Nekeiskite!
  root=/dev/sda3          # Pagrindinės (root) rinkmenų išdėstymo sistemos vieta
  append="init=/bin/bb"   # Paleisti „Gentoo“ statinę gelbėjimo aplinką

# genkernel naudotojams
image=/boot/kernel-genkernel-x86-2.6.24-gentoo-r5
  label=gentoo
  read-only
  root=/dev/ram0
  append="init=/linuxrc ramdisk=8192 real_root=/dev/sda3"
  initrd=/boot/initramfs-genkernel-x86-2.6.24-gentoo-r5

# Kitos dvi eilutės tik naudojantiems ir „Windows“ sistemą.
# Šiuo atveju „Windows“ yra /dev/sda6 skirsnyje.
other=/dev/sda6
  label=windows

Jei jums reikia branduoliui (kernel) pateikti papildomų parinkčių, pridėkite append sakinį prie dalies. Kaip pavyzdį mes pridėsime video sakinį, kad aktyvintumėme kadrų buferį:

image=/boot/kernel-2.6.24-gentoo-r5
  label=gentoo
  read-only
  root=/dev/sda3
  append="video=vesafb:mtrr,ywrap,1024x768-32@85"

Jeigu jūs naudojate 2.6.7 ar naujesnį branduolį ir užtrumpinote savo standųjį diską, nes BIOS negali valdyti didelės talpos standžiųjų diskų, jums reikės pridėti sda=stroke. Pakeiskite sda savo įrenginiu, reikalaujančiu tokios parinkties.

genkernel naudotojai turėtų žinoti, kad jų branduoliai naudoja tokias pačias įkrovos parinktis kaip ir diegimo CD. Pavyzdžiui, jei turite SCSI įtaisų, turėtumėte pridėti doscsi kaip branduolio parinktį.

Dabar išsaugokite rinkmeną ir užverkite tekstų redaktorių. Kad užbaigtumėte, turite paleisti /sbin/lilo, kad LILO galėtų naudoti /etc/lilo.conf jūsų sistemai (t.y. įsidiegti į diską). Atminkite, kad jūs turėsite paleisti /sbin/lilo kiekvieną kartą, kai įdiegsite naują branduolį ar kaip nors pakeisite meniu.

# /sbin/lilo

Jei turite daugiau klausimų, susijusių su LILO, skaitykite jo vikipedijos puslapį.

Dabar galite tęsti su skyriumi Sistemos perkrovimas.

10.d. Sistemos perkrovimas

Išeikite iš pakeisto šakninio katalogo aplinkos ir atjunkite visus prijungtus skirsnius. Tuomet įveskite vieną magišką komandą, kurios taip laukėte: reboot.

# exit
cdimage ~# cd
cdimage ~# umount /mnt/gentoo/boot /mnt/gentoo/dev /mnt/gentoo/proc /mnt/gentoo
cdimage ~# reboot

Žinoma, nepamirškite išimti įkraunamojo kompaktinio disko, kitaip vėl bus įkrautas CD, o ne jūsų naujoji „Gentoo“ sistema.

Vos tik perkrausite į savo „Gentoo“ sistemą, pabaikite su skyriumi Jūsų „Gentoo“ diegimo užbaigimas.

11. „Gentoo“ diegimo užbaigimas

11.a. Naudotojų administravimas

Naudotojo kasdieniniam darbui kūrimas

Darbas pagrindiniu (root) naudotoju „Unix/Linux“ sistemoje yra nesaugus ir turi būt vengiamas. Todėl yra primygtinai patariama sukurti naudotoją kasdieniniam naudojimui.

Grupės, kurioms priklauso vartotojas, nusako, kokius veiksmus jis gali atlikti. Šioje lentelėje pateikta keletas svarbių grupių, kurias jūs galbūt norėsite naudoti.

Pavyzdžiui, norėdami sukurti naudotoją jonas, kuris yra grupių wheel, users ir audio narys, iš pradžių prisijunkite kaip pagrindinis (root) naudotojas (tik root gali kurti naudotojus) ir įvykdykite useradd:

Login: root
Password: (Jūsų root slaptažodis)

# useradd -m -G users,wheel,audio -s /bin/bash jonas
# passwd jonas
Password: (Įveskite jono slaptažodį)
Re-enter password: (Patvirtinkite jono slaptažodį)

Prireikus atlikti užduotį root teisėmis, naudotojas gali naudoti su - tam, kad laikinai gautų root privilegijas. Kitas būdas yra naudoti sudo paketą, kuris, deramai sukonfigūruotas, yra labai saugus.

11.b. Disko valymas

Tar archyvų šalinimas

Dabar, kai pabaigėte „Gentoo“ diegimą ir perkrovėte kompiuterį, jei viskas vyko sklandžiai, galite pašalinti atsiųstus stage3 tar archyvus ir „Portage“ atvaizdą iš savo standžiojo disko. Atminkite, kad jie buvo atsiųsti į jūsų / katalogą.

# rm /stage3-*.tar.bz2*

# rm /portage-latest.tar.bz2*

12. Kur eiti nuo čia?

12.a. Dokumentacija

Sveikiname! Dabar jūs jau turite veikiančią „Gentoo“ sistemą. Bet kur eiti toliau? Kokie yra jūsų pasirinkimai? Ką išsiaiškinti pirmiausia? Gentoo suteikia daugybę galimybių, ir daug dokumentuotų (ir mažiau dokumentuot1ų) ypatybių.

Jūs neabejotinai turėtumėte žvilgtelėti į kitą „Gentoo“ vadovo dalį „Darbas su „Gentoo“, kuri paaiškins, kaip išlaikyti atnaujintą savo programinę įrangą, kaip įdiegti daugiau programinės įrangos, kokios yra USE vėliavėles, kaip veikia „Gentoo“ įkrovos sistema ir t.t.

Jeigu jūs esate susidomėjęs optimizuoti savo sistemą naudoti kaip darbinį kompiuterį, arba jūs norite išmokti kaip sukonfigūruoti savo sistemą kaip visiškai veikiantį stalinį kompiuterį, žiūrėkite mūsų plačius „Gentoo“ darbastalio dokumentacijos išteklius“. Be to, jūs tikriausiai norite pasinaudoti mūsų lokalizavimo vadovu pasidaryti savo sistemą lengviau prieinamesnę namie.

Mes taip pat turime „Gentoo“ saugumo vadovą“, kurį yra tikrai verta pasiskaityti.

Pilnam mūsų dokumentacijos sarašui pasitikrinkite mūsų dokumentacijos išteklių puslapį.

12.b. „Gentoo“ internete

Jūs visuomet esate laukiamas mūsų „Gentoo“ forumuose arba mūsų „Gentoo“ IRC kanaluose.

Mes taip pat turime keletą pašto konferencijų, kurios yra atviros visiems mūsų naudotojams. Informacija kaip prisijungti yra šiame puslapyje.

Dabar mes užsičiaupsime ir leisime jums mėgautis diegimu. :)

B. Darbas su „Gentoo“

1. „Portage“ įvadas

1.a. Pažintis su „Portage“

„Portage“ - tikriausiai žymiausia „Gentoo“ inovacija programinės įrangos valdyme. Dėl savo didelio lankstumo bei didžiulio funkcijų kiekio ji dažnai minima kaip geriausias „Linux“ programinės įrangos valdymo įrankis.

Visa „Portage“ sukurta „Python“ ir „Bash“ pagrindu, taigi visiškai prieinama naudotojams, kadangi abi yra scenarijų (scripting) kalbos.

Dauguma naudotojų dirbs „Portage“, naudodamiesi emerge įrankiu. Šis skyrius nėra skirtas informacijos, prieinamos „emerge“ žinyno puslapyje, atkartojimui. Pilną „emerge“ parametrų aprašymą galite rasti žinyno puslapyje:

$ man emerge

1.b. „Portage“ medis

„Ebuild“ rinkmenos

Kai kalbame apie paketus, dažnai turime omenyje programinės įrangos pavadinimus, prieinamus „Gentoo“ naudotojams „Portage“ medyje. „Portage“ medis yra ebuild rinkmenų, kuriose yra visa informacija, reikalinga „Portage“ programinės įrangos valdymui (diegimui, paieškai, užklausoms...). Šios „ebuild“ rinkmenos numatytai yra /usr/portage kataloge.

Kai jūs prašote „Portage“ atlikti kokį nors veiksmą, susijusį su programinės įrangos pavadinimais, kaip pagrindą ji naudos jūsų sistemos „ebuild“ rinkmenas. Taigi svarbu, kad jūs reguliariai atnaujintumėte savo sistemos „ebuild“ rinkmenas, kad „Portage“ turėtų informaciją apie naują programinę įrangą, saugumo atnaujinimus ir panašiai.

„Portage“ medžio atnaujinimas

„Portage“ medis paprastai atnaujinamas per rsync, greitą prieauginę rinkmenų perdavimo paslaugų programą. Atnaujinimas yra gana paprastas, kadangi emerge komanda teikia „rsync“ sąsają:

# emerge --sync

Jeigu dėl ugniasienės apribojimų negalite naudotis „rsync“, vis vien galite atnaujinti savo „Portage“ medį naudodamiesi mūsų kikvieną dieną sukuriamomis „Portage“ medžio momentinėmis kopijomis. emerge-webrsync įrankis automatiškai atsiunčia ir įdiegia jūsų sistemoje naujausią momentinę kopiją:

# emerge-webrsync

1.c. Programinės įrangos valdymas

Programinės įrangos paieška

Programinės įrangos pavadinimų paieškai „Portage“ medyje galite naudotis į emerge įtaisytomis galimybėmis. Numatytai emerge --search grąžina sąrašą paketų, kurių pavadinimas atitinka (pilnai arba dalinai) nurodytą paieškos teriminą.

Pavyzdžiui, norėdami rasti visus paketus, kurių pavadinimuose yra „pdf“:

$ emerge --search pdf

Jei norite ieškoti ir aprašymuose, galite naudoti --searchdesc (arba -S) modifikatorių:

$ emerge --searchdesc pdf

Kai žvilgtelėsite į išvestį, pastebėsite, kad jums pateikiama galybė informacijos. Laukai aiškiai įvardinti, todėl nesigilinsime į jų reikšmes:

*  net-print/cups-pdf
      Latest version available: 1.5.2
      Latest version installed: [ Not Installed ]
      Size of downloaded files: 15 kB
      Homepage:    http://cip.physik.uni-wuerzburg.de/~vrbehr/cups-pdf/
      Description: Provides a virtual printer for CUPS to produce PDF files.
      License:     GPL-2

Programinės įrangos diegimas

Vos tik rasite norimos programinės įrangos pavadinimą, galite ją lengvai įdiegti naudodamiesi emerge: paprasčiausiai pridėkite paketo pavadinimą. Pavyzdžiui, jei norite įsidiegti gnumeric:

# emerge gnumeric

Kadangi daugelis programų priklauso viena nuo kitos, bet kuriuo bandymu įdiegti kokį nors programinės įrangos paketą taip pat gali būti įdiegtos kelios priklausomybės. Nesijaudinkite, „Portage“ puikiai tvarkosi su priklausomybėmis. Jei norite sužinoti, ką „Portage“ įdiegtų, kai paprašytumėte įdiegti tam tikrą paketą, pridėkite --pretend modifikatorių. Pavyzdžiui:

# emerge --pretend gnumeric

Kai prašote „Portage“ įdiegti paketą, ji iš interneto atsiųs reikiamus pirminius programų tekstus (jei reikia) ir numatytai išsaugos juos /usr/portage/distfiles kataloge. Po to ji išarchyvuos, sukompiliuos ir įdiegs paketą. Jei norite, kad „Portage“ tik atsiųstų pirminius programų tekstus, tačiau jų nediegtų, prie emerge komandos pridėkite parametrą --fetchonly. When you ask Portage to install a package, it will download the necessary source code from the internet (if necessary) and store it by default in /usr/portage/distfiles. After this it will unpack, compile and install the package. If you want Portage to only download the sources without installing them, add the --fetchonly option to the emerge command:

# emerge --fetchonly gnumeric

Įdiegto paketo dokumentacijos paieška

Dauguma paketų turi savas dokumentacijas. Ar paketo dokumetacija turėtų būti įdiegta, ar ne, kartais nustato doc USE vėliavėlė. Ar yra doc USE vėliavėlė, galite patikrinti emerge -vp <paketo pavadinimas> komanda.

(Žinoma, „alsa-lib“ yra tik pavyzdys.)
# emerge -vp alsa-lib
[ebuild  N    ] media-libs/alsa-lib-1.0.14_rc1  -debug +doc 698 kB

Geriausias būdas aktyvinti doc USE vėliavėlę yra daryti tai kiekvienam paketui atskirai, nadojant /etc/portage/package.use, kad gautumėte tik jus dominančių paketų dokumentacijas. Žinoma, jog šios vėliavėlės globalus aktyvinimas gali sukelti problemų dėl žiedinių priklausomybių. Daugiau informacijos galite rasti skyriuje „USE vėliavėlės“.

Vos tik paketas būna įdiegtas, jo dokumentaciją paprastai galima rasti katalogo /usr/share/doc pokatalogyje, pavadintame paketo vardu. Taip pat galite gauti visų įdiegtų rinkmenų sąrašą, pasinaudodami įrankiu equery, kuris yra app-portage/gentoolkit paketo dalis.

# ls -l /usr/share/doc/alsa-lib-1.0.14_rc1
total 28
-rw-r--r--  1 root root  669 May 17 21:54 ChangeLog.gz
-rw-r--r--  1 root root 9373 May 17 21:54 COPYING.gz
drwxr-xr-x  2 root root 8560 May 17 21:54 html
-rw-r--r--  1 root root  196 May 17 21:54 TODO.gz

(Dominančių rinkmenų paieškai galite naudoti ir „equery“:)
# equery files alsa-lib | less
media-libs/alsa-lib-1.0.14_rc1
* Contents of media-libs/alsa-lib-1.0.14_rc1:
/usr
/usr/bin
/usr/bin/alsalisp
(Išvestis sutrumpinta)

Programinės įrangos šalinimas

Kai norite iš savo sistemos pašalinti programinės įrangos paketą, naudokite emerge --unmerge. Taip „Portage“ bus pranešta pašalinti iš sistemos visas įdiegtas to paketo rinkmenas, išskyrus tos programos konfigūracines rinkmenas, jeigu po įdiegimo jas keitėte. Konfigūracinių rinkmenų palikimas leidžia jums pratęsti darbą su paketu, jei kada nors nuspręstumėte jį vėl įdiegti.

Tačiau turite būti ypač atsargūs: „Portage“ netikrins, ar paketas, kurį norite pašalinti, nėra reikalingas kitam paketui. Vis dėlto ji įspės jus, jei norėsite pašalinti svarbų paketą, kurį pašalinus jūsų sistema nebeveiktų.

# emerge --unmerge gnumeric

Kai šalinate paketą iš savo sistemos, to paketo priklausomybės, kurios buvo įdiegtos automatiškai diegiant programinę įrangą, paliekamos. Kad „Portage“ aptiktų visas priklausomybes, kurios gali būti pašalintos, naudokitės emerge komandos --depclean funkcija. Tai aptarsime vėliau.

Sistemos atnaujinimas

Kad išlaikytumėte savo sistemą puikioje būklėje (ir, žinoma, įsidiegtumėte naujausius saugumo atnaujinimus), sistemą turite reguliariai atnaujinti. Kadangi „Portage“ tikrina tik „ebuild“ rinkmenas jūsų „Portage“ medyje, pirmiausia turite atnaujinti savo „Portage“ medį. Kai „Portage“ medis atnaujintas, naudodami komandą emerge --update world galite atnaujinti savo sistemą. Kitame pavyzdyje naudosime ir --ask modifikatorių, kuriuo „Portage“ bus nurodyta atvaizduoti ketinamų atnaujinti paketų sąrašą ir paklausta jūsų, ar norite tęsti.

# emerge --update --ask world

Tuomet „Portage“ ieškos jūsų įdiegtų paketų naujų versijų. Visgi ji patikrins tik programų, kurias jūs aiškiai esate įdiegę (programų, išvardintų rinkmenoje /var/lib/portage/world), versijas: ji visiškai netikrins jų priklausomybių. Jeigu norite atnaujinti kiekvieną paketą, esantį jūsų sistemoje, pridėkite argumentą --deep:

# emerge --update --deep world

Kadangi saugumo atnaujinimai būna ir jūsų sistemos paketams, kurių nesate aiškiai nurodę įdiegti (bet įdiegiami kaip kitų programų priklausomybės), kartas nuo karto rekomenduojama įvykdyti šią komandą.

Jei neseniai esate pakeitę kurias nors USE vėliavėles, tikriausiai norėsite pridėti ir --newuse argumentą. Tuomet „Portage“ patikrins, ar pakeitimas reikalauja naujų paketų įdiegimo arba esamų sukompiliavimo iš naujo:

# emerge --update --deep --newuse world

Metapaketai

Kai kurie paketai „Portage“ medyje neturi jokio realaus turinio, bet yra naudojami paketų rinkinio diegimui. Pavyzdžiui, kde paketas jūsų sistemoje įdiegs pilną KDE aplinką, pritraukdamas įvairius paketus, susijusius su KDE, kaip priklausomybes.

Jei kada nors norėsite pašalinti tokį paketą iš savo sistemos, emerge --unmerge įvykdymas paketui neturės daug įtakos, kadangi priklausomybės tebeliks sistemoje.

„Portage“ turi ir tokių likutinių priklausomybių šalinimo funkciją, tačiau kadangi programinės įrangos prieinamumas dinamiškai priklausomas, pirmiausia turite pilnai atnaujinti visą savo sistemą, įskaitant jums keičiant USE vėliavėles padarytus naujus pakeitimus. Po to galite įvykdyti emerge --depclean, kad pašalintumėte likutines priklausomybes. Kai tai padaryta, turite sukompiliuoti iš naujo programas, kurios buvo dinamiškai susietos su dabar jau pašalintais nebereikalingais programinės įrangos paketais.

Visa tai įgyendinama šiomis trimis komandomis:

# emerge --update --deep --newuse world
# emerge --depclean
# revdep-rebuild

revdep-rebuild pateikiamas gentoolkit pakete; nepamirškite pirmiausia jo įdiegti:

# emerge gentoolkit

1.d. Kai „Portage“ skundžiasi...

Apie lizdus, virtualius paketus, atšakas, architektūras ir profilius

Kaip minėjome anksčiau, „Portage“ nepaprastai galinga ir palaiko daugybę funkcijų, kurių trūksta kitiems programinės įrangos valdymo įrankiams. Kad tai suprastumėte, pernelyg nesigilindami paaiškinsime kelis „Portage“ aspektus.

Dėl „Portage“ skirtingos vieno paketo versijos vienoje sistemoje gali būti kartu. Nors kiti platinamieji paketai linkę įvardinti tuos paketus pagal jų versijas (pavyzdžiui, freetype ir freetype2), „Portage“ naudoja technologiją pavadinimu LIZDAS (SLOT). „Ebuild“ rinkmenoje versijai nurodomas tam tikras LIZDAS (SLOT). „Ebuild“ rinkmenos su skirtingais lizdais gali būti kartu vienoje sistemoje. Pavyzdžiui, freetype paketas turi „ebuild“ rinkmenas su nurodytais lizdais SLOT="1" ir SLOT="2".

Dar yra paketų, kurie teikia tapačias funkcijas, tik skirtingai realizuotas. Pavyzdžiui, ir metalogd, ir sysklogd, ir syslog-ng yra sistemos žurnalizavimo įrankiai. Programos, priklausančios nuo „sistemos žurnalizavimo įrankio“ negali turėti kaip priklausomybės, pavyzdžiui, metalogd, kadangi tinka ir kiti sistemos žurnalizavimo įrankiai. „Portage“ galimi virtualūs paketai (virtuals): kiekvienas sistemos žurnalizavimo įrankis teikia virtualų paketą virtual/syslog, taigi

Programinė įranga „Portage“ medyje gali būti skirtingose atšakose. Numatytai jūsų sistema priima tik „Gentoo“ manymu stabilius paketus. Dauguma naujų užregistruojamų programinės įrangos paketų patenka į testavimo atšaką, kas reiškia, jog prieš juos paskelbiant stabiliais turi būti atlikta daugiau bandymų. Nors jūs „Portage“ medyje matysite tos programinės įrangos „ebuild“ rinkmenas, „Portage“ jos neatnaujins, kol ši neatsiras stabilioje atšakoje.

Kai kuri programinė įranga prieinama tik kelioms architektūroms. Programinė įranga arba neveikia kitose architektūrose, arba jai reikia daugiau bandymų, arba plėtotojas, patalpinęs tą prorgraminę įrangą į „Portage“ medį neturi galimybės patikrinti, ar paketas veikia skirtingose architektūrose.

Kiekvienas „Gentoo“ diegimas laikosi tam tikro profilio (profile), kuriame, be kitos informacijos, yra paketų, reikalingų normaliam sistemos funkcionavimui, sąrašas.

Užblokuoti paketai

[blocks B     ] mail-mta/ssmtp (is blocking mail-mta/postfix-2.2.2-r1)

!!! Error: the mail-mta/postfix package conflicts with another package.
!!!        both can't be installed on the same system together.
!!!        Please use 'emerge --pretend' to determine blockers. 

„Ebuild“ rinkmenose yra specifiniai laukai, informuojantys „Portage“ apie paketų priklausomybes. Įmanomos dviejų rūšių priklausomybės: kompiliavimo, nurodytos lauke DEPEND, ir vykdymo, nurodytos lauke RDEPEND. Kai viena iš tų priklausomybių aiškiai pažymi paketą ar virtualų paketą kaip nesuderinamą, jis užblokuojamas.

Kad ištaisytumėte blokavimą, galite pasirinkti nediegti paketo arba pirmiausia pašalinti konfliktuojantį paketą. Duotame pavyzdyje galite rinktis nediegti postfix arba pirma pašalinti ssmtp paketą.

Galite aptikti ir užblokuotus tam tikrų versijų paketus, pavyzdžiui <media-video/mplayer-bin-1.0_rc1-r2. Tokiu atveju blokavimą pašalintų paketo atnaujinimas iki naujesnės versijos.

Taip pat įmanoma, jog du paketai, kurie abu turėtų būti įdiegti, blokuoja vienas kitą. Tokiu mažai tikėtinu atveju turėtumėte sužinoti, kodėl jums reikia įdiegti juos abu. Daugeliu atvejų galite apsieiti ir tik su vienu iš paketų. Jei ne, praneškite apie riktą „Gentoo“ riktų sekimo sistemoje.

Užmaskuoti paketai

!!! all ebuilds that could satisfy "bootsplash" have been masked. 

!!! possible candidates are:

- gnome-base/gnome-2.8.0_pre1 (masked by: ~x86 keyword)
- lm-sensors/lm-sensors-2.8.7 (masked by: -sparc keyword)
- sys-libs/glibc-2.3.4.20040808 (masked by: -* keyword)
- dev-util/cvsd-1.0.2 (masked by: missing keyword)
- games-fps/unreal-tournament-451 (masked by: package.mask)
- sys-libs/glibc-2.3.2-r11 (masked by: profile)

Kai norite įdiegti paketą, kuris neprieinamas jūsų sistemai, gausite tokį pranešimą apie užmaskuotą paketą. Jūs turėtumėte pabandyti įsidiegti kitą programą, prieinamą jūsų sistemai, arba palaukti, kol paketas bus prieinamas. Visuomet yra priežastis, kodėl paketas neprieinamas:

• ~arch keyword reiškia, jog programa nėra pakankamai išbandyta, kad galėtų būti pateikta stabilioje šakoje. Palaukite kelias dienas ar savaites ir bandykite vėl.
• -arch keyword arba -* keyword reiškia, jog programa neveikia jūsų architektūroje. Jeigu tikite, jog programa visgi veikia, praneškite apie riktą mūsų riktų sekimo sistemos tinklalapyje.
• missing keyword reiškia, jog programa dar nebuvo išbandyta jūsų architektūroje. Paprašykite pritaikymo architektūroms komandos išbandyti paketą arba išbandykite jį už juos ir praneškite savo pastabas mūsų riktų sekimo sistemos tinklalapyje.
• package.mask reiškia, jog nustatyta, kad paketas sugadintas, nestabilus ar dar blogiau ir buvo apgalvotai pažymėtas kaip nenaudotinas.
• profile reiškia, jog nustatyta, kad paketas netinka jūsų profiliui. Programa gali sugandinti jūsų sistemą, jei bus įdiegta, arba ji tiesiog nesuderinama su jūsų naudojamu profiliu.

Trūkstamos priklausomybės

emerge: there are no ebuilds to satisfy ">=sys-devel/gcc-3.4.2-r4".

!!! Problem with ebuild sys-devel/gcc-3.4.2-r2
!!! Possibly a DEPEND/*DEPEND problem. 

Programa, kurią bandote įdiegti, priklauso nuo kito paketo, kuris jūsų sistemai neprieinamas. Prašome riktų sekimo sistemoje patikrinti, ar ši problema jau žinoma, o jei ne, prašome apie ją pranešti. To neturėtų atsitikti ir laikoma riktu, nebent jūs derinate skirtingas atšakas.

Nevienareikšmiai „ebuild“ rinkmenų pavadinimai

!!! The short ebuild name "aterm" is ambiguous.  Please specify
!!! one of the following fully-qualified ebuild names instead:

    dev-libs/aterm
    x11-terms/aterm

Programos, kurią norite įsidiegti, pavadinimą turi daugiau nei vienas paketas. Jūs turite pateikti ir kategorijos pavadinimą. „Portage“ informuos jus apie galimus pasirinkimo variantus.

Žiedinės priklausomybės

!!! Error: circular dependencies: 

ebuild / net-print/cups-1.1.15-r2 depends on ebuild / app-text/ghostscript-7.05.3-r1
ebuild / app-text/ghostscript-7.05.3-r1 depends on ebuild / net-print/cups-1.1.15-r2 

Du paketai (ar daugiau), kuriuos norite įdiegti, priklauso vienas nuo kito, taigi negali būti įdiegti. Tikriausiai tai riktas „Portage“ medyje. Prašome po kurio laiko jį atnaujinti ir pabandyti dar kartą. Taip pat galite patikrinti, ar problema jau žinoma, riktų sekimo sistemoje, o jei ne, apie ją pranešti.

Nepavykęs atsiuntimas

!!! Fetch failed for sys-libs/ncurses-5.4-r5, continuing...
(...)
!!! Some fetch errors were encountered.  Please see above for details.

„Portage“ nepavyko atsiųsti pirminių nurodytos programos tekstų ir ji bandys diegti likusias programas (jei įmanoma). Ši triktis gali būti dėl netinkamai sinchronizuotos dubliuojamosios tinklavietės arba dėl to, jog „ebuild“ rinkmena nurodo į neegzistuojantį adresą. Serveris, kuriame yra pirminiai programos tekstai, taip pat gali dėl kažkokių priežasčių neveikti.

Bandykite vėl po vienos valandos, kad patikrintumėte, ar problema vis dar yra.

Sisteminio profilio apsauga

!!! Trying to unmerge package(s) in system profile. 'sys-apps/portage'
!!! This could be damaging to your system.

Jūs nurodėte pašalinti paketą, kuris yra jūsų sistemos pagrindinių paketų dalis. Jis įrašytas jūsų profilyje kaip būtinas ir todėl neturėtų būti pašalintas iš sistemos.

Nesėkmingi kontrolinės sumos (digest) patikrinimai

Kartais, kai bandysite įdiegti paketą, veiksmas nepavyks ir išvysite tokį pranešimą:

>>> checking ebuild checksums
!!! Digest verification failed:

Tai reiškia, jog kažkas negerai su „Portage“ medžiu. Dažnai tai būna dėl to, jog plėtotojas, talpindamas paketą į medį, padarė klaidą.

Kai kontrolinės sumos patikrinimas nesėkmingas, nebandykite kontrolinės sumos iš naujo kurti patys. Komandos ebuild foo manifest įvykdymas neištaisys problemos ir beveik neabejotinai tik pablogins situaciją!

Vietoje to palaukite vieną ar kelias valandas, kol medis bus sutvarkytas. Tikėtina, jog klaida iškart buvo pastebėta, tačiau kol „Portage“ medžio ištaisymas įsigalios, gali praeiti šiek tiek laiko. Kol laukiate, patikrinkite, ar kas nors jau pranešė problemą riktų sekimo sistemoje. Jeigu ne, užpildykite rikto pranešimą apie sugadintą paketą.

Kai tik pastebėsite, jog riktas ištaisytas, galite atnaujinti „Portage“ medį iš naujo, kad gautumėte ištaisytą kontrolinę sumą.

2. USE vėliavėlės

2.a. Kas yra USE vėliavėlės?

USE vėliavėlių idėja

Kai jūs diegiate „Gentoo“ (ar bet kurį kitą platinamąjį paketą (distribution), ar net kitą operacinę sistemą) jūs priimate tam tikrus sprendimus, priklausančius nuo aplinkos, kurioje dirbate. Serverio konfigūracija skiriasi nuo kompiuterizuotos darbo vietos konfigūracijos. Kompiuterizuota darbo vieta, skirta žaidimams, skiriasi nuo kompiuterizuotos darbo vietos, skirtos 3D atvaizdavimui.

Rinktis reikia sprendžiant ne tik kuriuos paketus įdiegti, bet ir kokias savybes kiekvienas paketas turi palaikyti. Jeigu jums nereikia OpenGL, kam jums gaišti laiką jį įdiegiant ir nustatant OpenGL palaikymą dalyje jūsų paketų? Jeigu jūs nesiruošiate naudoti KDE, kam jums kompiliuoti paketus su KDE palaikymu, jeigu jie pilnai veikia ir be jo?

Norėdami naudotojams padėti sprendžiant ką įdiegti/aktyvuoti ir ką ne, mes norėjome, kad naudotojas apibrėžtų savo aplinką kaip įmanoma paprasčiau. Tai verčia vartotojus nuspręsti, ko jie iš tikro nori, ir leidžia „Portage“, mūsų paketų valdymo sistemai, priimti naudingus sprendimus.

USE vėliavėlės apibrėžimas

USE vėliavėlė yra raktinis žodis, kuris apibrėžia palaikymą ir priklausomybių informaciją tam tikrai koncepcijai. Apibrėžus tam tikrą USE vėliavėlę, „Portage“ žinos, kad jūs norite palaikymo pasirinktam raktiniam žodžiui. Aišku, tai taip pat pakeičia paketo priklausomybių informaciją.

Pasinaudokime konkrečiu pavyzdžiu: kde raktiniu žodžiu. Jeigu jūs neturite šio raktinio žodžio jūsų USE kintamajame, visi paketai, kurie turi pasirinktinį KDE palaikymą bus kompiliuojami be KDE palaikymo. Visi paketai, kurie turi pasirinktines KDE priklausomybes, bus įdiegti be KDE bibliotekų (kaip priklausomybių) įdiegimo. Jeigu jūs esate įtraukęs kde raktinį žodį, tada tie paketai bus sukompiliuoti su KDE palaikymu, o KDE bibliotekos bus įdiegtos kaip priklausomybės..

Teisingai nurodydami raktinius žodžius, jūs gausite sistemą pritaikyta jūsų poreikiams.

Kokios USE vėliavėlės egzistuoja?

Yra du USE vėliavėlių tipai: globalios ir lokalios USE vėliavėlės.

• Globali USE vėliavėlė yra naudojama keleto paketų visoje sistemoje.
• Lokali USE vėliavėlė yra naudojama vieno paketo.

Esamų globalių USE vėliavėlių sąrašą galima rasti internete arba rinkmenoje /usr/portage/profiles/use.desc.

Esamų lokalių USE vėliavėlių sąrašą galima rasti rinkmenoje /usr/portage/profiles/use.local.desc.

2.b. USE vėliavėlių naudojimas

Pastovių USE vėliavėlių nustatymas

Tikėdamiesi, kad jūs esate įtikinti USE vėliavėlių svarbumu, mes dabar jus informuosime kaip nustatyti USE vėliavėles.

Kaip minėta anksčiau, visos USE vėliavėlės yra nustatomos kintamuoju USE. Norėdami naudotojams palengvinti USE vėliavėlių ieškojimą ir pasirinkimą, mes pateikiame USE nustatymą pagal nutylėjimą. Šis nustatymas yra rinkinys USE vėliavėlių, kurios, mūsų nuomone, yra paprastai naudojamos „Gentoo“ naudotojų. Šis nustatymas pagal nutylėjimą yra nurodomas jūsų profilio make.defaults rinkmenų dalyje.

Jūsų sistemos profilis yra nurodomas /etc/make.profile nuoroda. Kiekvienas profilis dirba ant kito, platesnio profilio, todėl galutinis rezultatas yra visų profilių suma. Plačiausias profilis yra base profilis (/usr/portage/profiles/base).

Pažiūrėkime į 2004.3 profilio nustatymus pagal nutylėjimą:

(Šis pavyzdys yra suma nustatymu base, default-linux, default-linux/x86
ir default-linux/x86/2004.3 profiliuose)
USE="x86 oss apm arts avi berkdb bitmap-fonts crypt cups encode fortran f77
     foomaticdb gdbm gif gpm gtk imlib jpeg kde gnome libg++ libwww mad
     mikmod motif mpeg ncurses nls oggvorbis opengl pam pdflib png python qt
     quicktime readline sdl spell ssl svga tcpd truetype X xml2 xmms xv zlib"

Kaip matome, šiame kintamajame jau yra gan nemažai kintamųjų. Nekeiskite jokios make.defaults rinkmenos norėdami pakeisti USE kintamąjį: pasikeitimai šioje rinkmenoje bus panaikinti, kai jūs atnaujinsite Portage!

Norėdami pakeisti šį nustatymą pagal nutylėjimą, jums reikia pridėti arba atimti raktinius žodžius USE kintamajame. Globaliai tai atliekama nustatant USE kintamąjį rinkmenoje /etc/make.conf. Šiame kintamajame jūs pridedate papildomas USE vėliavėles, kurių jums reikia, arba atimate nereikalingas USE vėliavėles. Atimti galima prieš raktinį žodį padedant minusą („-“).

Pavyzdžiui, norėdami panaikinti palaikymą KDE and QT, bet pridėti palaikymą ldap, rinkmenoje /etc/make.conf galite nurodyti šį USE kintamąjį:

USE="-kde -qt3 -qt4 ldap"

USE vėliavėlių nustatymas atskiriems paketams

Kartais jūs norite nustatyti tam tikrą USE vėliavėlę vienai programai (ar kelioms), bet ne visai sistemai. Tam reikia sukurti katalogą /etc/portage (jeigu jis dar nesukurtas) ir pakeisti rinkmeną /etc/portage/package.use. Paprastai tai yra viena rinkmena, tačiau gali būti ir katalogas; daugiau informacijos ieškokite man portage. Tolesniame pavyzdyje numatoma, jog package.use yra rinkmena.

Pavyzdžiui, jeigu jums nereikia berkdb palaikymo visai sistemai, bet jūs norite jo paketui mysql, jums reiktų įrašyti:

dev-db/mysql berkdb

Taip pat jūs galite panaikinti USE vėliavėles tam tikram paketui. Pavyzdžiui, jeigu jūs nenorite java palaikymo PHP paketui:

dev-php/php -java

Laikinų USE vėliavėlių nustatymas

Kartais jūs norite nurodyti tam tikrą USE nustatymą tik vienam kartui. Vietoj to, kad redaguotumėte rinkmeną /etc/make.conf du kartus (tam, kad įvykdytumėte pakeitimus ir po to juos panaikintumėte), jūs galite paprasčiausiai nurodyti USE kintamąjį kaip aplinkos kintamąjį. Bet atsiminkite, kad kai jūs iš naujo įdiegsite ar atnaujinsite šią programą (atskirai arba kartu su visa sistema) jūsų pakeitimai nebegalios!

Kaip pavyzdį, mes laikinai panaikinsime java iš USE nustatymų įdiegdami seamonkey.

# USE="-java" emerge seamonkey

Pirmenybė

USE nustatymai turi tam tikrą pirmenybę. Jūs nenorėtumėtę nustatyti USE="-java" tik tam, kad pamatytumėtę, jog java vis dar yra nustatytas dėl turinčių pirmenybę nustatymų. USE nustatymų eiliškumas pagal pirmenybę (pirmasis sąraše turi mažiausią prioritetą) yra:

1. USE nustatymai pagal nutylėjimą iš rinkmenų make.defaults jūsų profilyje
2. Vartotojo nurodyti USE nustatymai rinkmenoje /etc/make.conf
3. Vartotojo nurodyti USE nustatymai rinkmenoje /etc/portage/package.use
4. Vartotojo nurodyti USE nustatymai kaip aplinkos kintamojo

Norėdami pamatyti galutinį USE nustatymą naudojamą „Portage“, įvykdykite komandą emerge --info. Jums bus parodyti visų svarbių kintamųjų (įskaitant ir USE kintamąjį) reikšmės, naudojamos „Portage“.

# emerge --info

Naujų USE nustatymų pritaikymas visai sistemai

Jeigu jūs pakeitėte USE vėliavėles ir norite atnaujinti visą savo sistemą atsižvelgiant į šiuos pokyčius, naudokitės komandos emerge parametru --newuse:

# emerge --update --deep --newuse world

Toliau, pasinaudokite „Portage“ depclean tam, kad panaikintumėte sąlygines priklausomybes, kurios buvo „senojoje“ jūsų sistemoje, bet tapo nebereikalingos su naujosiomis USE vėliavėlėmis.

# emerge -p --depclean

Kai depclean baigsis, paleiskite revdep-rebuild tam, kad perdarytumėte visas programas, kurios yra dinamiškai susietos su objektais, kurie galėjo priklausyti ištrintoms programoms. revdep-rebuild yra dalis gentoolkit paketo; nepamirškite jo įdiegti.

# revdep-rebuild

Kai visi šie veiksmai yra baigti, jūsų sistema naudoja naujus USE vėliavėlių nustatymus.

2.c. Specifinės paketo USE vėliavėlės

Galimų USE vėliavėlių peržiūra

Kaip pavyzdį paimkime paketą seamonkey: kokias USE vėliavėles jis naudoja? Kad tai išsiaiškintume, įvykdykime komandą emerge su parametrais --pretend ir --verbose:

# emerge --pretend --verbose seamonkey
These are the packages that I would merge, in order:

Calculating dependencies ...done!
[ebuild   R   ] www-client/seamonkey-1.0.7  USE="crypt gnome java -debug -ipv6
-ldap -mozcalendar -mozdevelop -moznocompose -moznoirc -moznomail -moznopango
-moznoroaming -postgres -xinerama -xprint" 0 kB

emerge yra ne vienintelis įrankis šiai užduočiai atlikti. Mes turime paketų informacijai dedikuotą įrankį equery, kuris priklauso gentoolkit paketui. Pirmiausia, įdiekime gentoolkit:

# emerge gentoolkit

Dabar paleiskime equery su argumentu uses, kad pažiūrėtume konkretaus paketo USE vėliavėles. Pavyzdžiui, paketui gnumeric:

# equery --nocolor uses =gnumeric-1.6.3 -a
[ Searching for packages matching =gnumeric-1.6.3... ]
[ Colour Code : set unset ]
[ Legend : Left column  (U) - USE flags from make.conf              ]
[        : Right column (I) - USE flags packages was installed with ]
[ Found these USE variables for app-office/gnumeric-1.6.3 ]
 U I
 - - debug  : Enable extra debug codepaths, like asserts and extra output.
              If you want to get meaningful backtraces see
              http://www.gentoo.org/proj/en/qa/backtraces.xml .
 + + gnome  : Adds GNOME support
 + + python : Adds support/bindings for the Python language
 - - static : !!do not set this during bootstrap!! Causes binaries to be
              statically linked instead of dynamically

3. „Portage“ funkcijos

3.a. „Portage“ funkcijos

„Portage“ turi keletą papildomų funkcijų, kurios gali palengvinti jūsų darbą su ja. Daugeliui šių funkcijų reikalinga tam tikra papildoma programinė įranga, kuri gali pagerinti sistemos saugumą, darbą, patikimumą ir t.t.

Naudojamos „Portage“ funkcijos yra nurodomos rinkmenos /etc/make.conf kintamuoju FEATURES, kuriam priskiriami įvairių funkcijų raktiniai žodžiai, atskirti tarpais. Keletu atveju taip pat reikia įdiegti papildomą programinę įrangą, kuri yra reikalinga konkrečiai funkcijai.

Čia yra išvardintos ne visos „Portage“ funkcijos. Norėdami pamatyti pilną jų apžvalgą, pasinaudokite make.conf žinyno puslapiu:

$ man make.conf

Koks šiuo metu yra FEATURES kintamasis galite sužinoti įvykdę komandą emerge --info ir (patys arba komandos „grep“ pagalba) susiradę kintamąjį FEATURES:

$ emerge --info | grep FEATURES

3.b. Paskirstytas kompiliavimas

distcc naudojimas

distcc yra programa, naudojama tinkle paskirstyti kompiliavimą keletui nebūtinai identiškų kompiuterių. distcc klientas siunčia visą reikalingą informaciją keletui pasiekiamų distcc serverių (vykdančių distccd) kad jie klientui kompiliuotų dalis išeities teksto. To rezultatas yra mažesnis kompiliavimo laikas.

Daugiau informacijos apie distcc (ir kaip naudotis juo „Gentoo“) galite surasti mūsų „Gentoo“ distcc dokumentacijoje.

distcc įdiegimas

Distcc turi grafinį monitorių, kuriuo galima stebėti, ką jūsų kompiuteris išsiunčia kompiliuoti. Jeigu jūs naudojate Gnome, įtraukite „gnome“ į savo USE kintamąjį. Jeigu jūs nenaudojate Gnome, bet vis tiek norite naudotis grafiniu monitoriumi, įtraukite „gtk“ į savo USE kintamąjį.

# emerge distcc

„Portage“ palaikymo aktyvavimas

Įtraukite distcc į FEATURES kintamąjį rinkmenoje /etc/make.conf. Toliau, pakeiskite MAKEOPTS kintamajį į jūsų norimą. Paplitęs patarimas yra naudoti reikšmę "-jX", kurh X yra skaičius procesorių, vykdančių distccd (įskaitant ir šį kompiuterį) plius vienas, bet jūs galite gauti geresnius rezultatus ir su kitokiais skaičiais.

Dabar įvykdykite distcc-config ir įveskite distcc serverių sąrašą. Pavyzdžiui, tarkime, kad prieinami DistCC serveriai yra 192.168.1.102 (šis kompiuteris), 192.168.1.103 ir 192.168.1.104 (du „nutolę“ kompiuteriai):

# distcc-config --set-hosts "192.168.1.102 192.168.1.103 192.168.1.104"

Taip pat nepamirškite paleisti distccd tarnybą:

# rc-update add distccd default
# /etc/init.d/distccd start

3.c. Kompiliacijos padėjimas į podėlį

Apie ccache

ccache yra greitas kompiliatoriaus podėlis. Kai jūs kompiliuojate programą, į podėlį bus padedami tarpiniai rezultatai, ir kai jūs perkompiliuosite tą pačią programą, kompiliavimo laikas bus mažesnis. Dažniems kompiliavimams kompiliavimo laikas gali sumažėti 5 - 10 kartų.

Jeigu jums įdomūs ccache privalumai ir trūkumai, aplankykite ccache tinklalapį.

ccache įdiegimas

Kad įdiegtumėtę ccache, įvykdykite komandą emerge ccache:

# emerge ccache

„Portage“ palaikymo aktyvavimas

Atverkite rinkmeną /etc/make.conf ir įtraukite ccache į FEATURES kintamąjį. Toliau, pridėkite naują kintanąjį CCACHE_SIZE ir nustatykite jį lygų "2G":

CCACHE_SIZE="2G"

Kad patikrintumėtę ar ccache veikia, liepkite ccache pateikti jums savo statistiką. Kadangi „Portage“ naudoja kitą ccache namų katalogą, jums taip pat reikia nustatyti kintamąjį CCACHE_DIR:

# CCACHE_DIR="/var/tmp/ccache" ccache -s

/var/tmp/ccache yra pagal nutylėjimą „Portage“ naudojamas ccache namų katalogas; jeigu jūs norite pakeisti šį nustatymą, jums reikia nustatyti kintamajį CCACHE_DIR rinkmenoje /etc/make.conf.

Tačiau jeigu jūs patys įvykdysite komandą ccache, bus naudojamas namų katalogas pagal nutylėjimą - ${HOME}/.ccache, todėl jums reikia nurodyti CCACHE_DIR kintamąjį prieš peržiūrint („Portage“) ccache statistiką.

ccache naudojimas ne „Portage“ C kompiliavimui

Jeigu jūs norite naudoti ccache ne „Portage“ kompiliavimams, pridėtikte /usr/lib/ccache/bin į jūsų PATH kintamojo pradžią (prieš /usr/bin). Tai įvykdyti galima pakeičiant rinkmeną .bash_profile jūsų naudotojo namų kataloge. .bash_profile naudojimas yra vienas būdas apibrėžti PATH kintamuosius.

PATH="/usr/lib/ccache/bin:/opt/bin:${PATH}"

3.d. Dvejetainių paketų palaikymas

Iš anksto sukompiliuotų paketų kūrimas

„Portage“ palaiko iš anksto sukompiliuotų paketų įdiegimą. Nors pats „Gentoo“ ir netiekia iš anksto sukompiliuotų paketų (išskyrus GRP snapshots) „Portage“ gali pilnai jais naudotis.

Iš anksto sukompiliuotam paketui sukurti galite naudoti quickpkg, jeigu paketas jau yra įdiegtas jūsų sistemoje, arba įvykdykite komandą emerge su --buildpkg ar --buildpkgonly parametru.

Jeigu norite, kad Portage sukurtų iš anksto sukompiliuotą paketą kiekvieną kartą jums ką nors įdiegiant, įrašykite buildpkg į FEATURES kintamąjį.

Platesnis iš anksto sukompiliuotų paketų kūrimo palaikymas gali būti pasiektas su catalyst. Norėdami daugiau sužinoti apie catalyst, paskaitykite Catalyst dažniausiai užduodamus klausimus.

Iš anksto sukompiliuotų paketų įdiegimas

Nors pats „Gentoo“ ir nepateikia centrinės iš anksto sukompiliuotų paketų saugyklos, jūs galite ją susikurti. Jeigu norite ja naudotis, praneškite apie tai „Portage“, kintamuoju PORTAGE_BINHOST nurodydami šią saugyklą. Pavyzdžiui, jeigu iš anksto sukompiliuotų paketų saugykla yra ftp://buildhost/gentoo:

PORTAGE_BINHOST="ftp://buildhost/gentoo"

Kai jūs norite įdiegti iš anksto sukompiliuotą paketą, pridėkite parametrą --getbinpkg emerge komandai kartu su parametru --usepkg. Pirmasis nurodo emerge parsiųsti iš anksto sukompiliuotą paketą iš anksčiau apibrėžto serverio, o antrasis prašo emerge pabandyti įdiegtį iš anksto sukompiliuotą paketą prieš parsiunčiant išeities tekstus ir juos kompiliuojant.

Pavyzdžiui, gnumeric įdiegimas iš iš anksto sukompiliuotų paketų:

# emerge --usepkg --getbinpkg gnumeric

Daugiau informacijos apie emerge iš anksto sukompiliuotų paketų parinktis galima rasti emerge žinyno puslapyje:

$ man emerge

3.e. Rinkmenų gavimas

Lygiagretus gavimas

Kai jūs diegiate eilę paketų, „Portage“ gali gauti pirminius tekstus kitai programai sąraše netgi kol ji kompiliuoja visai kitą paketą, taip sumažinant kompiliavimų laikus. Norėdami naudoti šį sugebėjimą, pridėkite „parallel-fetch“ į savo FEATURES.

Userfetch

Kai „Portage“ vykdoma pagrindinio (root) naudotojo teisėmis, FEATURES="userfetch" leis „Portage“ sumažinti teises gaunant paketų pirminius tekstus. Tai yra nedidelis saugumo pagerinimas.

4. Pirminio paleidimo scenarijai

4.a. Paleidžiamieji lygiai (runlevels)

Įkrauname jūsų sistemą

Kai įkrausite savo sistemą, pastebėsite, kad daug teksto prabėga pro ekraną. Jei atkreipsite dėmesį, tas tekstas yra daugmaž vienodas kiekvieną kartą užsikraunant sistemai. Visų šitų veiksmų eilės tvarka vadinima krovimosi tvarka ir yra (daugmaž) statiškai nustatyta.

Pirmiausia, jūsų sistemos įkrovos tvarkyklė (boot loader) užkraus branduolio atvaizdą, kurį jūs aprašėte įkrovos tvarkyklės nustatymuose, į atmintį, po kurio ji praneš pagrindiniam procesoriui paleisti patį branduolį. Kai branduolys yra paleistas ir veikia, jis inicijuoja visas branduolio specifines struktūras, užduotis ir paleidžia init procesą.

Šitas procesas užtikrina, kad visos rinkmenų sistemos, kurios yra apibrėžtos rinkmenoje /etc/fstab, bus prijungtos ir paruoštos naudojimui. Tada jis paleidžia keletą scenarijų, kurie yra /etc/init.d kataloge. Šie scenarijai paleis tarnybas, kurios yra būtinos sėkmingam sistemos užsikrovimui.

Pagaliau, kai visi scenarijai yra paleisti, init aktyvuoja terminalus (dažniausiai tik virtualias komandines eilutes, kurios yra paslėptos po klavišų kombinacijomis Alt-F1, Alt-F2, ir t.t.) prijungiant specialų procesą, pavadintą agetty prie jo. Šis procesas užtikrins, kad jūs galėsite prisijungti per šiuos terminalus paleisdami login.

Pirminio paleidimo scenarijai

Dabar init kataloge /etc/init.d esančių scenarijų atsitiktinai nepaleidinėja. Tuo labiau jis nepaleidžia visų scenarijų, kurie yra kataloge /etc/init.d, o tik tuos scenarijus, kurie jam yra nurodyti, kad būtų paleisti. Jis nusprendžia, kuriuos scenarijus paleisti, žiūrėdamas į katalogą /etc/runlevels.

Pirmiausia, init paleidžia visus scenarijus iš katalogo /etc/init.d, kurie turi simbolines nuorodas /etc/runlevels/boot kataloge. Scenarijai dažniausiai paleidinėjami abėcėlės tvarka, bet kai kurie scenarijai turi informaciją apie priklausomybes, kuris pasako sistemai, kad kitas scenarijus turi būti paleistas pirmiau, negu bus pradėtas šis.

Kai visi kataloge /etc/runlevels/boot esantys nukreipiamieji scenarijai yra paleisti, init tęsia paleidinėdamas scenarijus, kurie turi simbolines nuorodas į save kataloge /etc/runlevels/default. Jie vėlgi paleidinėjami abėcėlės tvarka, nebent priklausomybių informacija nusakys kitokią paleidžiamų scenarijų tvarką, kad būtų užtikrintas nuoseklus sistemos paleidimas.

Kaip init veikia

Aišku, init nenusprendžia visko pats. Jam reikia nustatymų rinkmenos, kuri nusakytų, kokie veiksmai turi būti atlikti. Šie nustatymai yra saugomi rinkmenoje /etc/inittab.

Jeigu jūs prisimenate krovimosi tvarką, kurią mes ką tik apibūdinome, tai tikriausiai prisiminsite, kad init pirmas veiksmas yra prijungti visas rinkmenų išdėstymo sistemas. Tai yra aprašyta šioje pateiktoje eilutėje iš /etc/inittab rinkmenos:

si::sysinit:/sbin/rc sysinit

Ši eilutė nusako, kad init turi paleisti /sbin/rc sysinit, norėdamas inicijuoti sistemą. Scenarijus /sbin/rc yra atsakingas už inicijavimą, todėl jūs galite sakyti, kad init nedaro daug - jis paprasčiausiai pateikia sistemos inicijavimo užduotį kitam procesui.

Antra, init paleidžia visus scenarijus, kurie turi simbolines nuorodas į save kataloge /etc/runlevels/boot. Tai aprašome žemiau pateiktoje eilutėje:

rc::bootwait:/sbin/rc boot

Vėlgi rc scenarijus atlieka reikalingus veiksmus. Pastebėtina, kad parametras nurodytas rc (boot) sutampa su naudojamo katalogo vardu, kuris yra /etc/runlevels.

Dabar init patikrina savo nustatymų rinkmeną, kad pažiūrėtų, kurį paleidžiamąjį lygį turi paleisti. Kad tai nuspręstų, jis nuskaito žemiau pateiktą eilutę iš rinkmenos /etc/inittab:

id:3:initdefault:

Šiuo atveju, kurį naudos didžioji dalis „Gentoo“ naudotojų, paleidžiamojo lygio numeris yra yra 3. Naudodamas šią informaciją, init patikrina, ką turi paleisti pradėdamas pereiti į trečią paleidžiamąjį lygį:

l0:0:wait:/sbin/rc shutdown
l1:S1:wait:/sbin/rc single
l2:2:wait:/sbin/rc nonetwork
l3:3:wait:/sbin/rc default
l4:4:wait:/sbin/rc default
l5:5:wait:/sbin/rc default
l6:6:wait:/sbin/rc reboot

Eilutė, apibrėžianti 3 lygį vėlgi tarnybų paleidimui naudoja rc scenarijų (dabar su parametru default). Atkreipkite dėmesį, kad rc parametras yra toks pats kaip ir katalogo, esančio /etc/runlevels, vardas.

Kai rc vykdymas pasibaigia, init nusprendžia, kokias virtualias konsoles jis turi aktyvuoti ir kokias komandas paleisti kiekvienoje iš jų:

c1:12345:respawn:/sbin/agetty 38400 tty1 linux
c2:12345:respawn:/sbin/agetty 38400 tty2 linux
c3:12345:respawn:/sbin/agetty 38400 tty3 linux
c4:12345:respawn:/sbin/agetty 38400 tty4 linux
c5:12345:respawn:/sbin/agetty 38400 tty5 linux
c6:12345:respawn:/sbin/agetty 38400 tty6 linux

Kas yra paleidžiamieji lygiai?

Jūs tikriausiai pastebėjote, kad init naudoja numeravimą, kad žinotų, kokį paleidžiamąjį lygį turėtų aktyvuoti. Paleidžiamasis lygis yra toks lygis, kuriame jūsų sistema turi ir vykdo tam tikrus scenarijus (paleidžiamojo lygio scenarijus, arba pirminio paleidimo scenarijus (angl. initscripts)), kurie yra paleidžiami, kai jūs patenkate arba išeinate iš tam tikro paleidžiamojo lygio.

„Gentoo“ sistemoje yra septyni paleidžiamieji lygiai: trys vidiniai ir keturi vartotojo apibrėžti paleidžiamieji lygiai. Vidiniai paleidžiamieji lygiai yra sysinit, shutdown ir reboot. Jie atlieka būtent tai, ką jų pavadinimai nusako: inicijuoja sistemą, išjungia sistemą ir perkrauna sistemą.

Vartotojo apibrėžti paleidžiamieji lygiai yra tie, kurie yra /etc/runlevels kataloge: boot, default, nonetwork ir single. boot paleidžiamasis lygis paleidžia visus sistemai būtinas tarnybas, kurias naudoja visi kiti paleidžiamieji lygiai. Trys paleidžiamieji lygiai skiriasi tuo, kokios tarnybos yra paleidžiamos: default yra naudojama kiekvienos dienos operacijoms, nonetwork yra naudojama, jei nereikalinga tinklo prieiga, ir single yra naudojama, kada jums reikia pataisyti sistemą.

Dirbame su pirminio paleidimo scenarijais

Scenarijai, kuriuose paleidžia rc procesas, yra vadinami pirminio paleidimo scenarijais (initscripts). Kiekvienas scenarijus kataloge /etc/init.d gali būti paleistas su parametrais start, stop, restart, pause, zap, status, ineed, iuse, needsme, usesme arba broken.

Norėdami paleisti, sustabdyti arba perleisti tarnybą (ir visas priklausomas nuo jos tarnybas), jums reikia paleisti su parametrais start, stop ir restart:

# /etc/init.d/postfix start

Jeigu jūs norite sustabdyti tarnybą, bet ne tarnybas, kurios priklauso nuo jos, galite naudoti parametrą pause:

# /etc/init.d/postfix pause

Jeigu jūs norite pamatyti, kokioje būklėje yra tarnyba (paleista, išjungta, sustabdyta, ...), galite naudoti parametrą status:

# /etc/init.d/postfix status

Jeigu būklės informacija praneša, kad jūsų tarnyba yra paleista, bet jūs žinote, kad taip nėra, galite pakeisti būklės informaciją iš naujo į „išjungta“ parametru zap:

# /etc/init.d/postfix zap

Taip pat norėdami sužinoti, kokias priklausomybes turi tarnyba, jūs galite naudoti parametrus iuse arba ineed. Parametru ineed galite matyti būtinas tarnybas, kurios užtikriną korektišką šios tarnybos darbą. Parametru iuse pamatysite tarnybas, kurios gali būti naudojamos, bet nėra būtinos korektiškam funkcionavimui.

# /etc/init.d/postfix ineed

Panašiai jūs galite paklausti, kokios tarnybos reikalauja šios tarnybos, (needsme) arba kurios naudoja šią tarnybą (usesme):

# /etc/init.d/postfix needsme

Pagaliau jūs galite paklausti, kokių priklausomybių trūksta tarnybai:

# /etc/init.d/postfix broken

4.b. Dirbame su rc-update

Kas yra rc-update?

„Gentoo“ pirminio paleidimo sistema naudoja priklausomybių medį, kad nuspręstų kokią tarnybą reikia paleisti pirmiausia. Kadangi tai sunkus uždavinys, ir kad to nereikėtų atlikinėti mūsų naudotojams patiems, mes sukūrėme įrankius, kurie lengvai leidžia administruoti, valdyti paleidžiamuosius lygius ir pirminio paleidimo scenarijus.

rc-update komanda jūs galite pridėti ir šalinti pirminio paleidimo scenarijus į paleidžiamąjį lygį. Įrankis rc-update automatiškai pats paleis scenarijų depscan.sh, kuris perkurs priklausomybių medį.

Pridedame ir šaliname tarnybas

Jūs jau įkėlėte pirminio paleidimo scenarijų į „default“ (numatytąjį) paleidžiamąjį lygį „Gentoo“ diegimo metu. Tada jūs galbūt nelabai supratote, kam reikalingas šis lygis, bet dabar mes išsiaiškinsime. Scenarijus rc-update reikalauja antro parametro, kuris nurodo veiksmą: add, del arba show.

Norėdami pridėti arba pašalinti pirminio paleidimo scenarijų, tiesiog paleiskite rc-update su parametrais add arba del, pirminio paleidimo scenarijaus pavadinimu ir paleidžiamojo lygio pavadinimu. Pavyzdžiui:

# rc-update del postfix default

Komanda rc-update -v show parodys visus galimus pirminio paleidimo scenarijus ir sąrašą, kuriuose paleidžiamuosiuose lygiuose jie yra įvykdomi:

# rc-update -v show

Galite įvykdyti ir rc-update show (be -v), kad pamatytumėte tik aktyvintus pirminio paleidimo scenarijus ir jų paleidžiamuosius lygius.

4.c. Konfigūruojame tarnybas

Kodėl reikia papildomų nustatymų?

Pirminio paleidimo scenarijai gali būti pakankamai sudėtingi. Aišku, nėra pageidautina tiesiogiai redaguoti pirminio paleidimo scenarijų, nes galima padaryti jį neveiksniu. Bet tuo pačiu yra svarbu turėti galimybę tokias tarnybas konfigūruoti. Pavyzdžiui, jūs norite suteikti daugiau pasirinkčių pačiai tarnybai.

Kita priežastis turėti galimybę konfigūruoti pirminio paleidimo scenarijus netiesiogiai yra tai, kad būtų galima atnaujinti pačius pirminio paleidimo scenarijus nesibaiminant, kad jūsų nustatymai pasinaikins.

Katalogas /etc/conf.d

„Gentoo“ suteikia patogų kelią konfigūruoti tokias tarnybas: kiekvienas pirminio paleidimo scenarijus, kuris gali būti konfigūruojamas, turi savo rinkmeną /etc/conf.d kataloge. Pavyzdžiui, apache2 pirminio paleidimo scenarijus (pavadintas /etc/init.d/apache2) turi konfigūracinę rinkmeną, pavadintą /etc/conf.d/apache2, kuri saugo nustatymus, kuriuos norite perduoti Apache 2 serveriui, kai jis bus paleidžiamas:

APACHE2_OPTS="-D PHP5"

Tokia konfiguracinė rinkmena laiko kintamuosius (panašius kaip ir rinkmenoje /etc/make.conf), kas leidžia labai lengvai keisti tarnybų nustatymus. Taip pat tokios rinkmenos suteikia daugiau informacijos apie pačius kintamuosius (pvz., komentarai).

4.d. Rašome pirminio paleidimo scenarijus

Ar tikrai tai būtina?

Ne, rašyti pirminio paleidimo scenarijų nėra būtina, nes „Gentoo“ jau suteikia skaityk-naudok tipo pirminio paleidimo scenarijus visoms teikiamoms tarnyboms. Aišku, jūs galėjote įdiegti kokią nors tarnybą ne iš „Portage“ bazės, todėl greičiausiai norėsite sukurti savo pirminio paleidimo scenarijų.

Nenaudokite pirminio paleidimo scenarijų, pateiktų su tarnybomis, jeigu jie nėra konkrečiai parašyti „Gentoo“. Taip pat „Gentoo“ pirminio paleidimo scenarijai nėra pritaikyti naudojimui kituose „Linux“ platinamuosiuose paketuose!

Išdėstymas

Pagrindinė pirminio paleidimo scenarijaus sandara pateikta žemiau.

#!/sbin/runscript

depend() {
  (Priklausomybių informacija)
}

start() {
  (Komandos, būtinos paleisti tarnybą)
}

stop() {
  (Komandos, būtinos sustabdyti tarnybą)
}

restart() {
  (Komandos, būtinos perkrauti tarnybą)
}

Bet kuris pirminio paleidimo scenarijus reikalauja apibrėžti start() funkciją. Visos kitos funkcijos yra pasirinktinos.

Priklausomybės

Yra dviejų tipų priklausomybės, kurias galite apibrėžti: use ir need. Kaip anksčiau ir minėjome, need tipo priklausomybė yra griežtesnė negu use tipo priklausomybė. Priklausomai nuo priklausomybės tipo, jūs įvedate tarnybą, nuo kurios tiesiogiai priklausote arba priklausote virtualiai.

Virtuali priklausomybė yra tokia priklausomybė, kuri reikalinga tarnybai, bet nėra priklausoma nuo konkrečių programų. Pavyzdžiui, jūsų pirminio paleidimo scenarijus priklauso nuo sistemos žurnalizavimo tarnybos, bet yra daugybė įvairių sistemų žurnalų apdorojimo programų (metalogd, syslog-ng, sysklogd, ...). Kadangi jūs negalite reikalauti (need) kiekvieno iš jų atskirai (nėra praktiška sistemoje turėti visas šias programas paleistas), todėl mes užtikriname, kad visos šios tarnybų teikia (provide) virtualią priklausomybę.

Pažiūrėkime informaciją apie postfix tarnybos priklausomybes.

depend() {
  need net
  use logger dns
  provide mta
}

Kaip matote, postfix tarnyba:

• reikalauja (virtualios) net priklausomybės, kuri pateikiama, pavyzdžiui, /etc/init.d/net.eth0 scenarijaus.
• reikalauja (virtualios) logger priklausomybės, kuri pateikiama, pavyzdžiui, /etc/init.d/syslog-ng scenarijaus.
• reikalauja (virtualios) dns priklausomybės, kuri pateikiama, pavyzdžiui, /etc/init.d/named scenarijaus.
• pateikia (virtualią) mta priklausomybę, kuri yra įprasta visiems pašto serveriams.

Kontroliuojame tvarką

Kai kuriais atvejai jums, pavyzdžiui, nereikės pačios tarnybos, bet norėsite, kad jūsų tarnyba būtų paleista prieš (before) arba po (after) kitos tarnybos, jeigu ji yra sistemoje (atkreipkite dėmesį - tai nebėra priklausomybė) ir ji paleista tame pačiame paleidžiamajame lygyje (atkreipkite dėmesį - tai liečia tik tai tarnybas tame pačiame paleidžiamajame lygyje). Jūs galite nustatyti šią informaciją naudodami „prieš“ (before) arba „po“ (after) nustatymus.

Kaip pavyzdį paimsime Portmap tarnybos nustatymus:

depend() {
  need net
  before inetd
  before xinetd
}

Jūs taip pat galite naudoti „*“, kad sugautumėte visas tarnybas tame pačiame paleidžiamajame lygyje, bet tai nėra patartina.

depend() {
  before *
}

Jeigu jūsų tarnyba privalo rašyti į vietinius diskus, ji turėtų reikalauti (need) localmount. Jei ji ką nors, pavyzdžiui, proceso identifikatoriaus rinkmeną (pidfile), talpina /var/run, tuomet ji turėtų pasileisti po (after) bootmisc:

depend() {
  need localmount
  after bootmisc
}

Standartinės funkcijos

Toliau, po depend() funkcionalumo nustatymo, jums greičiausiai reikės nustatyti start() funkciją. Ši funkcija turi visas komandas, reikalingas tarnybos inicijavimui. Rekomenduojama naudoti ebegin ir eend funkcijas, kad informuotumėte vartotoją, kas vyksta paleidimo metu:

start() {
  ebegin "Starting my_service"
  start-stop-daemon --start --exec /path/to/my_service \
    --pidfile /path/to/my_pidfile  eend $?
}

Ir --exec, ir --pidfile turėtų būti naudojami paleidimo (start) ir sustabdymo (stop) funkcijose. Jei tarnyba nesukuria proceso identifikatoriaus rinkmenos (pidfile), tuomet, jei įmanoma, naudokite --make-pidfile, nors jūs turėtumėte tai patikrinti, kad būtumėte tikri. Kitu atveju nenaudokite proceso identifikatoriaus rinkmenų (pidfiles). Prie start-stop-daemon parametrų galite pridėti ir --quiet, bet tai nerekomenduojama, nebent tarnyba yra nepaprastai išsami. --quiet naudojimas gali trukdyti derinimui, jei tarnybai nepavyksta pasileisti.

Jei jums reikia daugiau start() funkcijos pavyzdžių, paskaitykite pirminius tekstus pirminio paleidimo scenarijų, esančių/etc/init.d kataloge.

Kitos funkcijos, kurias galite apibrėžti, yra: stop() ir restart(). Jūs nesate verčiamas apibrėžti šių funkcijų! Mūsų pradinio paleidimo sistema yra pakankamai protinga užpildyti šias funkcijas pati, jeigu jūs naudojate start-stop-daemon.

Nors jūs neprivalote kurti stop() funkcijos, štai yra pavyzdys:

stop() {
  ebegin "Stopping my_service"
  start-stop-daemon --stop --exec /path/to/my_service \
    --pidfile /path/to/my_pidfile
  eend $?
}

Jeigu jūsų tarnyba vykdo kokį nors kitą scenarijų (pavyzdžiui, bash, python ar perl), ir šis scenarijus vėliau keičia pavadinimą (pavyzdžiui, foo.py į foo), tuomet jūs turite pridėti --name prie start-stop-daemon. Tada jūs privalote nurodyti pavadinimą, į kurį vėliau pasikeičia jūsų scenarijus. Šiame pavyzdyje tarnyba paleidžia foo.py, kuris pakeičia pavadinimą į foo:

start() {
  ebegin "Starting my_script"
  start-stop-daemon --start --exec /path/to/my_script \
    --pidfile /path/to/my_pidfile --name foo
  eend $?
}

start-stop-daemon turi puikų žinyną, jei jums reikia daugiau informacijos:

$ man start-stop-daemon

„Gentoo“ sistemos pradinio paleidimo scenarijų sintaksė remiasi Bourne Again Shell (bash) sintakse, todėl jūs pilnai galite naudoti bash tipo kodą pradinio paleidimo scenarijuose.

Nustatome įvairias pasirinktis

Jeigu jūs norite, kad jūsų pradinio paleidimo scenarijai turėtų daugiau pasirinkčių, negu aptartą dabar, tada turite įkelti nustatymų pavadinimą į opts kintamąjį ir sukurti funkciją tokiu pačiu pavadinimu kaip ir nustatymas. Pavyzdžiui, jeigu norite turėti nustatymą pavadinimu restartdelay:

opts="${opts} restartdelay"

restartdelay() {
  stop
  sleep 3    # Laukti 3 sekundes prieš pasileidžiant vėl
  start
}

Tarnybos nustatymų kintamieji

Jums nereikia nieko daryti, jeigu norite turėti nustatymų rinkmeną kataloge /etc/conf.d: jeigu jūsų pradinio paleidimo scenarijus yra paleistas, šios rinkmenos yra automatiškai prijungiamos (pvz: galima naudoti kintamuosius):

• /etc/conf.d/<jūsų_pirminio_paleidimo_scenarijus>
• /etc/conf.d/basic
• /etc/rc.conf

Taip pat, jeigu jūsų pradinio paleidimo scenarijus palaiko virtualią priklausomybę (tokią kaip net), tada rinkmena bus su sieta su šia priklausomybe (šiuo atveju su rinkmena /etc/conf.d/net).

4.e. Keičiame paleidžiamojo lygio elgesį

Kas gali gauti naudos iš to?

Dauguma nešiojamų kompiuterių vartotojų susiduria su tokia situacija, kaip pavyzdžiui, namie jiems reikia paleisti net.eth0, kai tuo tarpu dirbant kelyje (nes nėra interneto), jūs visai nenorite, kad būtų paleistas net.eth0. Su „Gentoo“ sistema jūs lengvai galite pats keisti paleidžiamojo lygio elgesį pagal savo norus.

Jūs galite sukurti dar viena „numatytąjį“ („default“) paleidžiamąjį lygį, kurį galite užkrauti, ir kuris turės jūsų priskirtus pirminio paleidimo scenarijus. Taip pat galite nustatyti krovimosi laiką, kada norite naudoti numatytąjį paleidžiamąjį lygį.

Naudojame minkštąjį lygį (softlevel)

Pirmiausia, sukurkite paleidžiamojo lygio direktoriją antram jūsų „numatytajam“ („default“) paleidžiamajam lygiui. Kaip pavyzdį, sukurkime offline paleidžiamąjį lygį:

# mkdir /etc/runlevels/offline

Pridedame norimus pirminio paleidimo scenarijus į mūsų naujai sukurtą paleidžiamąjį lygį. Pavyzdžiui, jeigu norite turėti lygiai tokį patį paleidžiamąjį lygį kaip jūsų sistemos default paleidžiamasis lygis, bet be net.eth0:

(Nukopijuojame visas tarnybas iš numatytojo į offline paleidžiamąjį
lygį)
# cd /etc/runlevels/default
# for service in *; do rc-update add $service offline; done
(Pašaliname nereikalingas tarnybas iš offline paleidžiamojo
lygio)
# rc-update del net.eth0 offline
(Žiūrime offline paleidžiamojo lygio aktyvias tarnybas)
# rc-update show offline
(Pavyzdys kaip atrodo įvykdžius šią komandą)
               acpid | offline
          domainname | offline
               local | offline
            net.eth0 |

Nors net.eth0 buvo pašalintas iš offline paleidžiamojo lygio, udev vis vien bandys paleisti visus įtaisus, kuriuos aptinka, ir atitinkamas tarnybas. Dėl to jums reikės pridėti kiekvieną tinklo tarnybą, kurios paleidimo nepageidaujate (kaip ir tarnybas bet kuriems kitiems įtaisams, kuriuos gali paleisti udev) į rinkmeną /etc/conf.d/rc kaip parodyta.

RC_COLDPLUG="yes"
(Toliau nurodykite tarnybas, kurių automatinio paleidimo nepageidaujate)
RC_PLUG_SERVICES="!net.eth0"

Dabar redaguokime jūsų sistemos įkrovos tvarkyklės nustatymus ir pridėkime naują reikšmę jūsų offline paleidžiamajam lygiui. Pavyzdžiui, rinkmenoje /boot/grub/grub.conf:

title Gentoo Linux Offline Usage
  root (hd0,0)
  kernel (hd0,0)/kernel-2.4.25 root=/dev/hda3 softlevel=offline

Voilà, jūs viską jau atlikote. Jeigu užkrausite savo savo sistemą ir krovimosi metu pasirinksite naujai sukurtą reikšmę, offline paleidžiamasis lygis bus panaudotas vietoj default.

Naudojame krovimosi lygį (bootlevel)

Naudojant bootlevel viskas yra taip pat kaip ir su softlevel. Vienintelis skirtumas yra tas, kad jūs apibrėžėte antrą „boot“ paleidžiamąjį lygį, vietoj antro „default“ paleidžiamojo lygio.

5. Aplinkos kintamieji

5.a. Aplinkos kintamieji?

Kas jie

Aplinkos kintamasis yra vardą turintis objektas, kuriame yra saugoma vienos ar keleto programų naudojama informacija. Daugeliui naudototojų (ir ypač „Linux“ naujokams) tai atrodo gan keista ir sunkiai suprantama. Tačiau toks požiūris yra klaidingas: naudojant aplinkos kintamuosius galima lengvai pakeisti konfigūracijos nustatymus vienai ar kelioms programoms.

Svarbūs pavyzdžiai

Lentelėje pateikiama dalis kinamųjų, naudojamų „Linux“ sistemose ir aprašomas jų naudojimas. Reikšmių pavyzdžiai yra pateikti po lentelės.

Toliau pateikiame visų šių kintamųjų pavyzdžius:

PATH="/bin:/usr/bin:/usr/local/bin:/opt/bin:/usr/games/bin"
ROOTPATH="/sbin:/bin:/usr/sbin:/usr/bin:/usr/local/sbin:/usr/local/bin"
LDPATH="/lib:/usr/lib:/usr/local/lib:/usr/lib/gcc-lib/i686-pc-linux-gnu/3.2.3"
MANPATH="/usr/share/man:/usr/local/share/man"
INFODIR="/usr/share/info:/usr/local/share/info"
PAGER="/usr/bin/less"
EDITOR="/usr/bin/vim"
KDEDIRS="/usr"
CONFIG_PROTECT="/usr/X11R6/lib/X11/xkb /opt/tomcat/conf \
                /usr/kde/3.1/share/config /usr/share/texmf/tex/generic/config/ \
                /usr/share/texmf/tex/platex/config/ /usr/share/config"
CONFIG_PROTECT_MASK="/etc/gconf"

5.b. Globalus kintamųjų apibrėžimas

Katalogas /etc/env.d

Norėdama centralizuoti šių kintamųjų apibrėžimą, „Gentoo“ pradėjo naudoti katalogą /etc/env.d. Šiame kataloge yra rinkmenos 00basic, 05gcc ir t.t., kuriose saugomi kintamieji, naudojami programų, paminėtų rinkmenų pavadinimuose.

Pavyzdžiui, kai jūs įdiegiate gcc, yra sukuriama rinkmena 05gcc kurioje yra saugomos šių kintamųjų vertės:

PATH="/usr/i686-pc-linux-gnu/gcc-bin/3.2"
ROOTPATH="/usr/i686-pc-linux-gnu/gcc-bin/3.2"
MANPATH="/usr/share/gcc-data/i686-pc-linux-gnu/3.2/man"
INFOPATH="/usr/share/gcc-data/i686-pc-linux-gnu/3.2/info"
CC="gcc"
CXX="g++"
LDPATH="/usr/lib/gcc-lib/i686-pc-linux-gnu/3.2.3"

Kiti platinamieji paketai (distribucijos) liepia jums pakeisti ar pridėti tokių aplinkos kintamųjų reikšmes kataloge /etc/profile ar kitose vietose. Tačiau „Gentoo“ palengvina jums (ir Portage) aplinkos kintamųjų tvarkymą, nes nereikia vargti su daugybę rinkmenų, kuriose gali būti apibrėžiami aplinkos kintamieji.

Pavyzdžiui, kai gcc yra atnaujinamas, rinkmena /etc/env.d/05gcc yra atnaujinama be jokio naudotojo įsikišimo.

Tai naudinga ne tik Portage, bet ir jums, naudotojui. Kartais jums gali reikėti visai sistemai apibrėžti aplinkos kintamąjį. Kaip pavyzdžiu pasinaudokime kintamuoju http_proxy. Vietoj to, kad gaištumėtę laiką su /etc/profile, jums tereikia sukurti rinkmeną /etc/env.d/99local ir joje įrašyti jūsų apibrėžimą:

http_proxy="proxy.server.com:8080"

Naudodami tą pačią rinkmeną visiems savo kintamiesiems, jūs galite lengvai ir greitai peržvelgti visus jūsų pačių apibrėžtus kintamuosius.

Scenarijus env-update

Kintamąjį PATH apibrėžia keletas rinkmenų kataloge /etc/env.d. Tai nėra klaida: kai jūs įvykdote scenarijų env-update, jis sujungia keletą apibrėžimų prieš atnaujindamas aplinkos kintamuosius, taip leisdamas paketams (ir naudotojams) lengvai pridėti jų pačių aplinkos kintamųjų vertes nemaišant jų sau jau esančiomis vertėmis.

Scenarijus env-update sujungs reikšmes pagal abėcėlinę rinkmenų kataloge /etc/env.d pavadinimų tvarką. Rinkmenų vardai turi prasidėti dvejais dešimtainiais skaitmenimis.

         00basic        99kde-env       99local
     +-------------+----------------+-------------+
PATH="/bin:/usr/bin:/usr/kde/3.2/bin:/usr/local/bin"

Kintamųjų sujungimas yra vykdomas ne visada, o tik šiems kintamiesiems: KDEDIRS, PATH, LDPATH, MANPATH, INFODIR, INFOPATH, ROOTPATH, CONFIG_PROTECT, CONFIG_PROTECT_MASK, PRELINK_PATH ir PRELINK_PATH_MASK. Visiems kitiems kintamiesiems naudojama paskutinė apibrėžta vertė (pagal abėcėlinę rinkmenų pavadinimų kataloge /etc/env.d eilę).

Kai jūs įvykdote env-update, scenarijus sukuria visus aplinkos kintamuosius ir patalpina juos rinkmenoje /etc/profile.env (kurią naudoja /etc/profile). Taip pat išgauna informaciją iš kintamojo LDPATH ir panaudoja ją /etc/ld.so.conf sukūrimui. Tada jis paleidžia ldconfig, kad šis atkurtų rinkmeną /etc/ld.so.cache, naudojamą dinaminės saistyklės .

Jeigu jūs norite pastebėti komandos env-update padarinius iškart po jos įvykdymo, įvykdykite žemiau pateiktą komandą savo aplinkos atnaujinimui. Naudotojai, kurie patys įdiegė „Gentoo“, turbūt prisimins šią komandą iš diegimo instrukcijų:

# env-update && source /etc/profile

5.c. Lokalus kintamųjų apibrėžimas

Specialiai naudotojui

Jūs nevisada norite apibrėžti aplinkos kintamuosius globaliai. Pavyzdžiui, jūs galite norėti pridėti /home/my_user/bin ir veikiamąjį katalogą (katalogą, kuriame esate) į PATH kintamąjį, bet nenorite, kad visi kiti jūsų sistemos vartotojai turėtų šiuos katalogus savo PATH kintamuosiuose. Jeigu jūs norite aplinkos kintamąjį apibrėžti tik lokaliai, jums reikia pasinaudoti rinkmenomis ~/.bashrc ar ~/.bash_profile:

(Dvitaškis be po jo sekančio katalogo yra laikomas
veikiamuoju katalogu)
PATH="${PATH}:/home/my_user/bin:"

Kai jūs persiregistruosite, jūsų PATH kintamasis bus atnaujintas.

Specialiai seansui

Kartais reikalaujama dar griežtesnių apibrėžimų. Jūs galite norėti naudotis dvejetainėmis rinkmenomis iš laikino jūsų sukurto katalogo nenurodant kelio iki jų ir neredaguojant ~/.bashrc rinkmenos, nes jums to reikia tik trumpam laikui.

Tokiu atveju, jūs galite apibrėžti kintamąjį PATH jūsų veikiamajam seansui panaudodami komandą export. Kol jūs neišsiregistruosite, kintamasis PATH naudos laikinuosius nustatymus.

# export PATH="${PATH}:/home/my_user/tmp/usr/bin"

C. Darbas su „Portage“

1. Rinkmenos ir katalogai

1.a. „Portage“ rinkmenos

Konfigūracijos nuorodos

Pagal nutylėjimą „Portage“ konfigūracija yra saugoma rinkmenoje /etc/make.globals. Pažiūrėję į ją pamatysite, kad visa „Portage“ konfigūracija yra nustatoma per kintamuosius. Kokie kintamieji valdo „Portage“ ir ką jie reiškia aprašyta žemiau.

Kadangi daugelis konfigūracijos nurodymų skiriasi skirtingoms architektūroms, „Portage“ taip pat turi konfigūracijos pagal nutylėjimą rinkmenas, kurios yra jūsų profilio dalis. Jūsų profilis yra nurodomas nuoroda /etc/make.profile; „Portage“ konfigūracija yra nustatyta jūsų profilio ir visų vyresnių profilių rinkmenose make.defaults. Mes paaiškinsime daugiau apie profilius ir katalogą /etc/make.profile vėliau.

Jeigu jūs planuojate pakeisti konfigūracinius kintamuosius, nekeiskite rinkmenų /etc/make.globals ar make.defaults. Vietoje to naudokite pirmumą prieš šias rinkmenas turinčią rinkmeną /etc/make.conf. Jūs taip pat rasite /usr/share/portage/config/make.conf.example. Kaip ir nurodo pavadinimas, tai yra pavyzdžių rinkmena - „Portage“ neskaito šios rinkmenos.

Jūs taip pat galite apibrėžti „Portage“ konfigūracinį kintamąjį kaip aplinkos kintamąjį, bet mes to nerekomenduojame.

Specifinė profilio informacija

Mes jau buvome užsiminę apie katalogą /etc/make.profile. Iš tikrųjų tai ne katalogas, o simbolinė nuoroda į profilį pagal nutylėjimą, esantį /usr/portage/profiles, tačau jūs galite susikurti savo profilius kur nors kitur ir nurodyti į juos. Profilis, į kurį nurodo ši simbolinė nuoroda, yra jūsų sistemos profilis.

Profilyje yra specifinė architektūros informacija skirta „Portage“, tokia kaip paketų, priklausančių sistemai, atitinkančiai jūsų profilį, sąrašas, neveikiančių ar užmaskuotų šiam profiliui paketų sąrašas ir t.t.

Specifinė naudotojo konfigūracija

Kai jūs norite pakeisti „Portage“ elgesį, susijusį su programinės įrangos diegimu, jums reikia redaguoti rinkmenas esančias /etc/portage. Jums labai rekomenduojama naudoti rinkmenas, esančias /etc/portage ir griežtai nepatariama keisti elgesį naudojant aplinkos kintamuosius!

Kataloge /etc/portage jūs galite sukurti šias rinkmenas:

• package.mask, kurioje išvardinami paketai, kurių jūs nenorite leisti „Portage“ įdiegti
• package.unmask, kurioje išvardinami paketai, kuriuos jūs norite idiegti, nors „Gentoo“ kūrėjai ir griežtai nepataria jums jų įsirašyti.
• package.keywords, kurioje išvardinami paketai, kuriuos jūs norite įdiegti, nors jie ir nelaikomi tinkamais jūsų sistemai ar architektūrai (kol kas).
• package.use, kurioje išvardinamos USE vėliavėlės, kurias jūs norite naudoti tam tikriems paketams, o ne visai sistemai.

Tai nebūtinai turi būti rinkmenos, gali būti ir katalogai, kuriuose būtų po rinkmeną kiekvienam paketui. Daugiau informacijos apie katalogą /etc/portage ir pilną sąrašą rinkmenų, kurias jūs galite jame sukurti, galite rasti „Portage“ žinyno puslapyje:

$ man portage

„Portage“ rinkmenų ir katalogų vietų pakeitimas

Anksčiau paminėtos konfigūracinės rinkmenos negali būti saugomos kur nors kitur - „Portage“ visada ieškos šių konfigūracinių rinkmenų būtent tose vietose. Tačiau įvairiems tikslams „Portage“ naudoja daug kitų vietų: kompiliavimo katalogą, pirminio kodo saugyklą, „Portage“ medžio vietą...

Visiems šiems tikslams pagal nutylėjimą yra skirtos gerai žinomos vietos, bet jos gali būti pakeistos pagal jūsų skonį naudojant rinkmeną /etc/make.conf. Likusi šio skyriaus dalis aiškina, kokias specialios paskirties vietas „Portage“ naudoja ir kaip jas pakeisti savo rinkmenų išdėstymo sistemoje.

Tačiau šis dokumentas nėra žinynas. Jeigu jums reikia 100% aprašymo, jums derėtų pasiskaityti „Portage“ ir make.conf žinynų puslapius:

$ man portage
$ man make.conf

1.b. Rinkmenų saugojimas

„Portage“ medis

„Portage“ medžio vieta pagal nutylėjimą yra /usr/portage. Tai apibrėžiama kintamuoju PORTDIR. Kai jūs išsaugojate „Portage“ medį kitur (pakeisdami šį kintamąjį), nepamirškite atitinkamai pakeisti ir /etc/make.profile simbolinės nuorodos.

Jeigu jūs pakeisite kintamąjį PORTDIR, jums taip pat vertėtų pakeisti šiuos kintamuosius, nes jie nepastebi PORTDIR pasikeitimo. Taip yra dėl „Portage“ kintamųjų valdymo būdo: PKGDIR, DISTDIR, RPMDIR.

Dvejetainiai paketai

Nors „Portage“ pagal nutylėjimą nenaudoja dvejetainių paketų, jiems ji turi platų palaikymą. Kai jūs pareikalausite „Portage“ dirbti su dvejetainiais paketais, ji ieškos jų kataloge /usr/portage/packages. Šią vietą nurodo kintamasis PKGDIR.

Pirminiai tekstai

Programos pirminiai tekstai pagal nutylėjimą yra įrašomi į katalogą /usr/portage/distfiles. Šią vietą nurodo kintamasis DISTDIR.

„Portage“ duomenų bazė

„Portage“ išsisaugo informaciją apie jūsų sistemos būklę (kokie paketai yra idiegti, kokiam paketui priklauso kokios rinkmenos, ...) kataloge /var/db/pkg. Neredaguokite šių rinkmenų rankiniu būdu! Tai gali sugadinti „Portage“ žinias apie jūsų sistemą.

„Portage“ podėlis

„Portage“ podėlis (su modifikavimo laikais, virtualais, priklausomybių medžio informacija, ...) yra kataloge /var/cache/edb. Ši vieta tikrai yra podėlis: jūs galite ją išvalyti, jeigu nevykdote jokios su „Portage“ susijusios programos.

1.c. Programinės įrangos kompiliavimas

Laikinosios „Portage“ rinkmenos

Laikinosios „Portage“ rinkmenos pagal nutylėjimą yra įrašomos į katalogą /var/tmp. Tai nurodo kintamasis PORTAGE_TMPDIR.

Jeigu jūs pakeisite kintamajį PORTAGE_TMPDIR, jums taip pat vertėtų pakeisti šiuos kintamuosius, nes jie nepastebi PORTAGE_TMPDIR pasikeitimo. Taip yra dėl „Portage“ kintamųjų valdymo būdo: BUILD_PREFIX.

Kompiliavimo katalogas

„Portage“ sukuria specialius kompiliavimo katalogus kiekvienam paketui ji įrašo kataloge /var/tmp/portage. Šią vietą nurodo kintamasis BUILD_PREFIX.

Veikiančios rinkmenų išdėstymo sistemos vieta

Pagal nutylėjimą „Portage“ įdiegia visas rinkmenas į esamą rinkmenų išdėstymo sistemą (/), bet jūs galite tai pakeisti aplinkos kintamuoju ROOT. Tai yra naudinga kai jūs norite sukurti naujus sistemos atvaizdus.

1.d. Žurnalizavimo savybės

Paketų žurnalizavimas

„Portage“ gali kurti žurnalizavimo rinkmenas kiekvienam paketui, bet tik kai kintamasis PORT_LOGDIR nurodo vietą, į kurią leidžiama rašyti „Portage“ (portage naudotojui). Pagal nutylėjimą šis kintamasis yra neapibrėžtas. Jeigu nenustatysite PORT_LOGDIR, negausite jokių kompiliavimo žurnalų, tačiau galite gauti kelis žurnalus iš naujojo elog. Jei esate apibrėžę PORT_LOGDIR ir naudojate elog, gausite kompiliavimo žurnalus ir bet kuriuos žurnalus, išsaugotus elog, kaip paaiškinta žemiau.

„Portage“ siūlo lankstų žurnalizavimo valdymą naudojant elog.

• PORTAGE_ELOG_CLASSES: Čia jūs nustatote, kokios rūšies žinutės turėtų būti žurnalizuojamos. Galite naudoti tarpais atskirtų info, warn, error, log ir qa derinį.
  • info: Žurnalizuoja „einfo“ pranešimus, atspausdintus ebuild rinkmenos
  • warn: Žurnalizuoja „ewarn“ pranešimus, atspausdintus ebuild rinkmenos
  • error: Žurnalizuoja „eerror“ pranešimus, atspausdintus ebuild rinkmenos
  • log: Žurnalizuoja „elog“ pranešimus, esančius kai kuriose ebuild rinkmenose
  • qa: Žurnalizuoja „QA Notice“ pranešimus, atspausdintus ebuild rinkmenos
• PORTAGE_ELOG_SYSTEM: Atrenkamas(-i) modulis(-iai) žurnalizavimo pranešimų apdorojimui. Jei paliktas tuščias, žurnalizavimas yra išjungtas. Galite naudoti bet kokį tarpais atskirtų save, custom, syslog, mail save_summary ir mail_summary derinį. Jūs privalote atrinkti bent vieną modulį, kad galėtumėte naudoti elog.
  • save: Išsaugo po vieną žurnalą paketui $PORT_LOGDIR/elog arba /var/log/portage/elog, jei $PORT_LOGDIR neapibrėžtas.
  • custom: Perduoda visus pranešimus kintamuoju $PORTAGE_ELOG_COMMAND naudotojo apibrėžtai komandai; tai aptarsime vėliau.
  • syslog: Siunčia visus pranešimus įdiegtam sistemos žurnalizavimo įrankiui.
  • mail: Perduoda visus pranešimus kintamuoju $PORTAGE_ELOG_MAILURI naudotojo apibrėžtam pašto serveriui; tai aptarsime vėliau. elog pašto funkcijoms reikalingas >=portage-2.1.1 paketas.
  • save_summary: Panašus į save, bet sulieja visus pranešimus rinkmenoje $PORT_LOGDIR/elog/summary.log arba /var/log/portage/elog/summary.log, jei $PORT_LOGDIR neapibrėžtas.
  • mail_summary: Panašus į mail, bet visus pranešimus išsiunčia vienu laišku, kai baigiasi diegimas.
• PORTAGE_ELOG_COMMAND: Naudojama tik kai aktyvintas custom modulis. Čia nurodoma komanda žurnalizavimo pranešimų apdorojimui. Atkreipkite dėmesį, kad jūs galite panaudoti du kintamuosius: ${PACKAGE} yra paketo pavadinimas ir versija, o ${LOGFILE} yra absoliutusis kelias iki žurnalizavimo rinkmenos. Štai vienas galimas naudojimas:
  • PORTAGE_ELOG_COMMAND="/path/to/logger -p '\${PACKAGE}' -f '\${LOGFILE}'"
• PORTAGE_ELOG_MAILURI: Čia yra nuostatos mail moduliui, tokios kaip adresas, naudotojas, slaptažodis, pašto serveris ir prievado numeris. Numatytoji nuostata yra "root@localhost localhost".
• Štai pavyzdys smtp serveriui, kuris reikalauja naudotojo vardo ir slaptažodžio prisijungiant prie tam tikro prievado (numatytasis yra 25 prievadas):
  • PORTAGE_ELOG_MAILURI="naudotojas@kažkokia.sritis naudotojo_vardas:slaptažodis@smtp.kažkokia.sritis:995"
• PORTAGE_ELOG_MAILFROM: Leidžia nustatyti laukelyje „kas“ („from“) rodomą adresą žurnalų laiškuose; jei nenustatytas, numatytoji reikšmė yra „portage“.
• PORTAGE_ELOG_MAILSUBJECT: Leidžia sukurti temos (subject) eilutę žurnalų laiškams. Atkreipkite dėmesį, kad jūs galite panaudoti du kintamuosius: ${PACKAGE} parodys paketo pavadinimą ir versiją, o ${HOST} yra kompiuterio, kuriame yra paleista „Portage“, pilnas sudėtinis srities vardas (fully qualified domain name).
• Štai vienas galimas naudojimas:
  • PORTAGE_ELOG_MAILSUBJECT="paketas \${PACKAGE} įdiegtas \${HOST} su keliais pranešimais"

2. Konfigūravimas per kintamuosius

2.a. „Portage“ konfigūravimas

Kaip buvo pažymėta anksčiau, „Portage“ galima konfigūruoti naudojant kintamuosius, kuriuos reikia apibėžti rinkmenoje /etc/make.conf. Jeigu norite išsamesnės informacijos, ją galite rasti make.conf žinyno puslapyje:

$ man make.conf

2.b. Specifinės kompiliavimo parinktys

Konfigūravimo ir kompiliatoriaus parinktys

Kai „Portage“ kompiliuoja programas, ji kompiliatoriui ir konfigūravimo scenarijui perduoda šių kintamųjų turinį:

• CFLAGS ir CXXFLAGS apibrėžia pageidaujamas kompiliatoriaus vėliavėles C ir C++ kompiliavimui.
• CHOST apibrėžia informaciją apie kompiuterį programos konfigūravimo scenarijui.
• MAKEOPTS yra perduodami make komandai ir paprastai yra naudojami apibrėžti kompiliavimo metu naudojamą paralelizmo kiekį. Daugiau informacijos apie kompiliavimo nustatymus galima rasti make žinyno puslapyje.

Kintamasis USE taip pat yra naudojams konfigūruojant ir kompiliuojant, bet jis buvo išsamiai paaiškintas ankstesniuose skyriuose.

Programų atnaujinimo nustatymai

Kai „Portage“ įrašo naujesnę kokios nors programinės įrangos versiją, ji ištrina nebevartojamas senesnės versijos rinkmenas iš jūsų sistemos. Prieš ištrindama senesnę versiją, „Portage“ palaukia 5 sekundes. Šios 5 sekundės yra apibrėžtos kintamuoju CLEAN_DELAY.

Jūs galite nurodyti emerge naudoti tam tikrus parametrus kiekvieną kartą pasileidžiant nustatydami EMERGE_DEFAULT_OPTS. Keli naudingi parametrai galėtų būti --ask, --verbose, --tree ir kiti.

2.c. Konfigūracinės rinkmenos apsauga

Apsaugoti „Portage“ katalogai

Kai „Portage“ įrašo naujesnę programos versiją, ji vietoj senosios versijos konfigūracijos rinkmenų įrašo naujesnės versijos konfigūracijos rinkmenas, nebent jos yra apsaugotame kataloge. Apsaugoti katalogai nustatomi kintamuoju CONFIG_PROTECT ir yra įprasti konfigūracijos rinkmenų katalogai. Katalogų sąrašo dydis yra neribotas.

Rinkmena, kurią reikia įrašyti tokiame apsaugotame kataloge yra pervardinama ir vartotojas yra įspėjamas apie naujesnę konfigūrcinės rinkmenos versiją.

Esamą kintamojo CONFIG_PROTECT nuostatą galima sužinoti iš komandos emerge --info išvesties:

$ emerge --info | grep 'CONFIG_PROTECT='

Daugiau informacijos apie „Portage“ konfigūracinių rinkmenų apsaugą galima rasti emerge žinyno puslapio „CONFIGURATION FILES“ dalyje:

$ man emerge

Katalogų išskyrimas

Jeigu jūs norite „pašalinti apsaugą" nuo tam tikrų saugomų katalogų pakatalogių, naudokite kintamąjį CONFIG_PROTECT_MASK.

2.d. Parsisiuntimo parinktys

Serverių vietos

Kai jūsų sistemoje nėra reikalaujamos informacijos ar duomenų, „Portage“ bandys tą gauti iš interneto. Serverių, kuriuose yra įvairi informacija ir duomenys, adresai yra apibrėžti šių kintamųjų:

• GENTOO_MIRRORS apibrėžia serverių, kuriuose yra pirminiai tekstai, reikiami paketų diegimui, sąrašą
• PORTAGE_BINHOST apibrėžia serverių, kuriuose yra iš anksto jūsų sistemai sukompiliuoti paketai, sąrašą

Trečioji nuostata yra susijusi su rsync serverio, kurį jūs naudojate, kai jūs atnaujinate „Portage“, vieta:

• SYNC nustato konkretų serverį, iš kurio Portage parsiunčia „Portage“ medį

Kintamieji GENTOO_MIRRORS ir SYNC gali būti automatiškai nustatyti naudojant mirrorselect programą. Kad galėtumėte ja naudotis, pirmiausiai reikia įvykdyti komandą emerge mirrorselect. Daugiau informacijos rasite mirrorselect žinyne:

# mirrorselect --help

Jeigu jums reikia naudoti įgaliotąjį serverį, jam nustatyti jūs galite naudoti kintamuosius http_proxy, ftp_proxy ir RSYNC_PROXY.

Parsiuntimo komandos

Kai „Portage“ reikia parsiųsti pirminius tekstus, pagal nutylėjimą ji naudoja wget. Tai galima pakeisti naudojantis kintamuoju FETCHCOMMAND.

„Portage“ sugeba pratęsti dalinai parsiųstų pirminių tekstų siuntimą. Tam pagal nutylėjimą ji naudoja wget, bet tai gali būti pakeista naudojant kintamąjį RESUMECOMMAND.

Įsitikinkite, kad FETCHCOMMAND and RESUMECOMMAND išsaugo pirminius tekstus teisingoje vietoje. Kintamųjų viduje pirminių tekstų ir rinkmenų, reikiamų paketų diegimui, išsaugojimo vietai nurodyti reiktų naudoti atitinkamai \${URI} and \${DISTDIR}.

Jūs taip pat galite apibrėžti apdorojimo programas konkretiems protokolams naudodami FETCHCOMMAND_HTTP, FETCHCOMMAND_FTP, RESUMECOMMAND_HTTP, RESUMECOMMAND_FTP ir t.t.

Rsync nuostatos

Jūs negalite keisti komandos rsync, kuria „Portage“ naudoja atnaujinti Portage medžiui, bet jūs galite nustatyti keletą kintamųjų, susijusių su rsync komanda:

• PORTAGE_RSYNC_OPTS nustato numatytus kintamuosius, naudojamus sinchronizacijos metu, atskirtus kableliais. Jie neturėtų būti keičiami, nebent jūs tiksliai žinote, ką darote. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie neabejotinai būtini parametrai bus naudojami visuomet, net jei PORTAGE_RSYNC_OPTS yra tuščias.
• PORTAGE_RSYNC_EXTRA_OPTS gali būti naudojamas papildomų nuostatų sinchronizacijos metu nustatymui. Kiekviena nuostata turi būti atskirta tarpu.
  • --timeout=<skaičius>: Nurodomas skaičius sekundžių, kurias rsync susijungimas gali būti neveiklus prieš tai, kada rsync mato susijungimui skirtojo laiko pabaigą. Numatytoji šio kintamojo reikšmė yra 180, tačiau telefoninio ryšio naudotojai ar asmenys, turintys lėtus kompiuterius galbūt norės nustatyti 300 ar daugiau.
  • --exclude-from=/etc/portage/rsync_excludes: Nurodoma į rinkmeną, kurioje yra sąrašas paketų ir/ar kategorijų, kurias rsync atnaujinimo proceso metu turėtų ignoruoti. Šiuo atveju nurodyta į /etc/portage/rsync_excludes. Apie šios rinkmenos sintaksę skaitykite skyriuje „Portage“ medžio pogrupių naudojimas“.
  • --quiet: Sumažina išvedimą į ekraną
  • --verbose: Atspausdina pilną rinkmenų sąrašą
  • --progress: Kiekvienai rinkmenai parodo eigos juostą
• PORTAGE_RSYNC_RETRIES apibrėžia, kiek kartų rsync turėtų bandyti prisijungti prie dubliuojamosios tinklavietės, nurodytos SYNC kintamuoju, prieš baigdamas darbą. Šio kintamojo numatytoji reikšmė yra 3.

Daugiau informacijos apie šias ir kitas nuostatas galite gauti rsync žinyno puslapyje (man rsync).

2.e. „Gentoo“ konfigūravimas

Šakos pasirinkimas

Šaką, kurią norite naudoti, galite pasirinkti kintamojo ACCEPT_KEYWORDS pagalba. Pagal nutylėjimą jis nurodo jūsų architektūros stabiliąją šaką. Daugiau informacijos apie „Gentoo“ šakas galima rasti kitame skyriuje.

„Portage“ ypatybės

Jūs galite aktyvuoti tam tikras „Portage“ ypatybes naudodami kintąmąjį FEATURES. „Portage“ ypatybės buvo aptartos ankstesniuose skyriuose, tokiuose kaip „Portage“ ypatybės.

2.f. „Portage“ elgesys

Resursų valdymas

Naudodami kintamąjį PORTAGE_NICENESS jūs galite padidinti arba sumažinti „Portage“ nice vertę. PORTAGE_NICENESS vertė yra pridedama prie esamos nice vertės.

Norėdami sužinoti daugiau apie nice vertes, paskaitykite nice žinyno puslapį:

$ man nice

Išvesties elgesys

Kintamasis NOCOLOR, kurio vertė pagal nutylėjimą yra „netiesa“ („false“), apibrėžia, ar „Portage“ turėtų pasyvinti (išjungti) spalvotos išvesties naudojimą.

3. Programinės įrangos atšakų maišymas

3.a. Vienos programinės įrangos šakos naudojimas

Stabilioji šaka

Kintamasis ACCEPT_KEYWORDS nusako, kuri programinės įrangos šaka bus naudojama jūsų sistemoje. Pagal nutylėjimą jis nurodo stabiliąją programinės įrangos šaką jūsų architektūrai, pavyzdžiui, x86.

Mes rekomenduojame naudoti tik stabiliąją šaką. Tačiau, jeigu jums stabilumas ypatingai nerūpi, ir jūs norite padėti „Gentoo“ siųsdami pranešimus apie klaidas į http://bugs.gentoo.org, skaitykite toliau.

Bandomoji šaka

Jeigu jūs norite naudoti naujesnę programinę įrangą, jūs galite vietoj stabiliosios šakos naudoti bandomąją šaką. Jeigu norite, kad Portage naudotų bandomąją šaką, pridėkite ženklą ~ prieš savo architektūrą.

Bandomoji šaka yra būtent tai, ką sako jos pavadinimas - bandymas. Jeigu paketas yra bandomojoje šakoje, vadinasi jo kūrėjai mano, kad jis yra veikiantis, bet ne iki galo išbandytas. Jūs laisvai galite būti pirmasis suradęs riktą pakete. Tokiu atveju jums reikėtų užpildyti pranešimą apie riktą, taip pranešant apie jį programos kūrėjams.

Tačiau būkite atsargūs, nes jums gali iškilti problemų dėl stabilumo, neužbaigto paketų valdymo (pavyzdžiui, neteisingų/trūkstamų priklausomybių), per dažnų atnaujinimų (lemiančių daug kompiliavimo) ar neveikiančių paketų. Jeigu jūs nežinote, kaip veikia „Gentoo“ ir kaip išspręsti problemas, mes rekomenduojame jums pasilikti su stabiliąją šaka, kuri yra jau išbandyta.

Norėdami pasirinkti bandomąją šaką, pavyzdžiui, x86 architektūrai, redaguokite /etc/make.conf ir nustatykite:

ACCEPT_KEYWORDS="~x86"

Jeigu jūs dabar atnaujinsite savo sistemą, pamatysite, kad bus atnaujinta daug paketų. Tačiau įsidėmėkite: kai jūs atnaujinsite savo sistemą naudodami bandomąją šaką, jums nebebus lengvo būdo sugrįžti į stabiliąją, oficialiąją šaką (nebent naudojant atsargines kopijas).

3.b. Stabiliosios ir bandomosios šakų maišymas

package.keywords vieta

Jūs galite nurodyti Portage tam tikriems paketams naudoti bandomąją šaką, o likusiai sistemos daliai naudoti stabiliąją šaką. Kad to pasiektumėte, įrašykite paketo, kurio bandomąją versiją norite naudoti, kategoriją ir vardą į /etc/portage/package.keywords. Galite sukurti ir katalogą (tokiu pačiu vardu) ir išvardinti paketus rinkmenose šiame kataloge. Pavyzdžiui, norėdami naudoti bandomąją šaką paketui gnumeric, turėtumėte įrašyti:

app-office/gnumeric ~x86

Konkrečios versijos išbandymas

Jeigu jūs norite naudoti konkrečią kokios nors programos versiją iš bandomosios šakos, bet jūs nenorite, kad Portage naudotų testuojamąją šaką vėlesnėms tos programos versijoms, jūs galite įrašyti versijos numerį package.keywords vietoje. Šiuo atveju jūs privalote naudoti operatorių =. Jūs taip pat galite įrašyti versijų seką naudodami operatorius <=, <, > arba >=.

Bet kokiu atveju, jeigu jūs pridedate informaciją apie versiją, jūs privalote naudoti operatorių. Jeigu jūs nepateikiate versijos informacijos, jūs negalite naudoti operatoriaus.

Šiame pavyzdyje mes nurodome Portage priimti gnumeric-1.2.13:

=app-office/gnumeric-1.2.13 ~x86

3.c. Užmaskuotų paketų naudojimas

package.unmask vieta

„Gentoo“ kūrėjai nepalaiko šios vietos naudojimo. Būkite atsargūs, jei ją naudosite. Į pagalbos prašymus, susijusius su package.unmask ir/ar package.mask nebus atsiliepta. Jūs buvote įspėti.

Kai paketas yra užmaskuotas „Gentoo“ kūrėjų, ir jūs vistiek norite jį naudoti nepaisydami priežasčių, išsakytų rinkmenoje package.mask (kuri pagal nutylėjimą yra /usr/portage/profiles), įrašykite lygiai tokia pačią eilutę į rinkmeną /etc/portage/package.unmask (arba į rinkmeną šiame kataloge, jei tai katalogas).

Pavyzdžiui, jeigu =net-mail/hotwayd-0.8 yra užmaskuotas, jūs galite jį atmaskuoti įrašydami lygiai tokią pačią eilutę package.unmask vietoje:

=net-mail/hotwayd-0.8

package.mask vieta

Kai jūs norite, kad Portage „nematytų“ tam tikro paketo arbą tam tikros paketo versijos, jūs galite patys jį užmaskuoti įrašydami atitinkamą eilutę /etc/portage/package.mask vietoje (arba šioje rinkmenoje, arba rinkmenoje šiame kataloge).

Pavyzdžiui, jeigu jūs nenorite, kad Portage diegtų naujesnius branduolio pirminius tekstus negu gentoo-sources-2.6.8.1, jums reikėtų įrašyti šią eilutę package.mask vietoje:

>sys-kernel/gentoo-sources-2.6.8.1

4. Papildomi „Portage“ įrankiai

4.a. dispatch-conf

dispatch-conf yra įrankis, padedantis suliejant rinkmenas ._cfg0000_<pavadinimas>. „Portage“ sukuria rinkmenas ._cfg0000_<pavadinimas>, kai ji nori perrašyti rinkmeną kataloge, apsaugotame kintamuoju CONFIG_PROTECT.

Naudodami dispatch-conf, galite įrašyti savo konfigūracinių rinkmenų atnaujinimus, išsaugodami visus pakeitimus. dispatch-conf saugo skirtumus tarp konfigūracinių rinkmenų kaip pataisas arba naudodamas RCS modifikacijų sistemą. Tai reiškia, jog jei suklysite atnaujindami konfigūracinę rinkmeną, bet kuriuo metu galėsite grąžinti ankstesnę konfigūracinės rinkmenos versiją.

Naudodami dispatch-conf, galite liepti palikti konfigūracines rinkmenas tokias, kokios yra, naudoti naująsias konfigūracines rinkmenas, redaguoti dabartines arba sulieti skirtumus interaktyviai. dispatch-conf taip pat turi keletą papildomų savybių:

• Automatiškai sulieja konfigūracinių rinkmenų atnaujinimus, kuriuose atnaujinti yra tik komentarai
• Automatiškai sulieja konfigūracines rinkmenas, kurios skiriasi tik tarpų kiekiu

Pirmiausia redaguokite rinkmeną /etc/dispatch-conf.conf ir sukurkite katalogą, nurodytą kintamuoju archive-dir.

# dispatch-conf

Paleidus dispatch-conf, po vieną jums bus pateikta kiekviena konfigūracinė rinkmena. Paspauskite u, kad atnaujintumėte (pakeistumėte) esamą konfigūracinę rinkmeną naująja ir pereitumėte prie kitos rinkmenos. Spustelkite z, kad pašalintumėte naująją konfigūracinę rinkmeną ir pereitumėte prie kitos rinkmenos. Vos tik visomis konfigūracinėmis rinkmenomis bus pasirūpinta, dispatch-conf baigs darbą. Taip pat galite paspausti q, kad išeitumėte iš programos bet kuriuo metu.

Norėdami gauti daugiau informacijos, peržvelkite dispatch-conf žinyno puslapį. Jame aiškinama, kaip interaktyviai sulieti esamą ir naują konfigūracines rinkmenas, redaguoti naujas konfigūracines rinkmenas, peržvelgti skirtumus tarp rinkmenų ir daugiau.

$ man dispatch-conf

4.b. etc-update

Konfigūracinių rinkmenų suliejimui galite naudoti ir etc-update. Jis nėra toks paprastas naudoti kaip dispatch-conf, turi ne tiek daug funkcijų, tačiau teikia interaktyvaus suliejimo galimybę bei gali automatiškai sulieti nežymius pakeitimus.

Tačiau etc-update, skirtingai nuo dispatch-conf, neišsaugo jūsų konfigūracinių rinkmenų buvusių versijų. Vos tik atnaujinsite rinkmeną, senosios versijos nebeliks! Taigi būkite labai atsargūs, kadangi naudoti etc-update nėra taip saugu kaip dispatch-conf.

# etc-update

Įrašius nežymius pokyčius, jums bus išvardintos apsaugotos rinkmenos, kurios laukia atnaujinimo. Gale jums pateikiami galimi pasirinkimai:

Please select a file to edit by entering the corresponding number.
              (-1 to exit) (-3 to auto merge all remaining files)
                           (-5 to auto-merge AND not use 'mv -i'):

Jeigu jūs įvesite -1, etc-update baigs darbą ir daugiau nevykdys jokių pakeitimų. Jeigu įvesite -3 arba -5, visos išvardintos konfigracinės rinkmenos bus perrašytos naujesnėmis versijomis. Todėl yra labai svarbu pirmiausia pasirinkti konfigūracines rinkmenas, kurių negalima atnaujinti automatiškai. Tam paprasčiausiai užtenka įvesti skaičių, parašyta tos konfigracinės rinkmenos pavadinimo kairėje.

Pavyzdžiui, mes pasirenkame konfigūracinę rinkmeną /etc/pear.conf:

Beginning of differences between /etc/pear.conf and /etc/._cfg0000_pear.conf
[...]
End of differences between /etc/pear.conf and /etc/._cfg0000_pear.conf
1) Replace original with update
2) Delete update, keeping original as is
3) Interactively merge original with update
4) Show differences again

Dabar jūs galite matyti skirtumus tarp dviejų rinkmenų. Jeigu jūs manote, kad naujesnė konfigracinė rinkmena gali būti naudojama be problemų, įveskite 1. Jeigu jūs manote, kad naujesnė konfigracinė rinkmena yra nebūtina arba nesuteikia jokios naujos ar naudingos informacijos, įveskite 2. Jeigu jūs norite interaktyviai atnaujinti jūsų konfigracinę rinkmeną, įveskite 3.

Nėra jokios prasmės čia toliau detalizuoti interaktyvaus suliejimo. Užbaigtumo dėlei, mes išvardinsime galimas komandas, kurias jūs galite naudoti kol jūs interaktyviai suliejate dvi rinkmenas. Jums išvedamos dvi eilutės (originalioji ir siūloma naujoji) ir raginimas, į kurį jūs galite įvesti vieną iš šių komandų:

ed:     Redaguoti ir tuomet naudoti abi versijas, kiekvieną dekoruotą antrašte.
eb:     Redaguoti ir tuomet naudoti abi versijas.
el:     Redaguoti ir tuomet naudoti kairiąją versiją.
er:     Redaguoti ir tuomet naudoti dešiniąją versiją.
e:      Redaguoti naująją versiją.
l:      Naudoti kairiąją versiją.
r:      Naudoti dešiniąją versiją.
s:      Tyliai įtraukti bendras eilutes.
v:      Išsamiai įtraukti bendras eilutes.
q:      Išeiti.

Kai jūs baigiate svarbių konfigūracinių rinkmenų atnaujinimą, jūs galite automatiškai atnaujinti visas kitas konfigracines rinkmenas. etc-update baigs darbą jeigu nebus rasta jokių rinkmenų, kurias reikia atnaujinti.

4.c. quickpkg

Su quickpkg jūs galite kurti paketų, kurie jau yra įrašyti į jūsų sistemą, archyvus. Šie archyvai gali būti panaudoti kaip dvejetainiai paketai. quickpkg vykdymas yra paprastas: tereikia pridėti paketų, kuriuos norite archyvuoti, vardus.

Pavyzdžiui, norint suarchyvuoti curl, arts ir procps:

# quickpkg curl arts procps

Dvejetainiai paketai bus išsaugojami kataloge $PKGDIR/All (pagal nutylėjimą /usr/portage/packages/All). Symbolinės nuorodos nurodančios į šiuos paketus yra įrašomos į $PKGDIR/<category>.

5. Nukrypimas nuo oficialaus medžio

5.a. „Portage“ medžio pogrupių naudojimas

Paketų/kategorijų išskyrimas

Jūs galite pasirinktinai atnaujinti tam tikras kategorijas/paketus ir ignoruoti kitas kategorijas/paketus. Tai galima pasiekti nurodant rsync išskirti kategorijas/paketus vykdant emerge --sync.

Reikia nurodyti rinkmenos, kurioje yra išskyrimo šablonai, vardą kintamuoju --exclude-from rinkmenoje /etc/make.conf.

PORTAGE_RSYNC_EXTRA_OPTS="--exclude-from=/etc/portage/rsync_excludes"

games-*/*

Atkreipkite dėmesį, kad tai gali lemti problemas dėl priklausomybių, kadangi atnaujinti paketai gali priklausyti nuo naujų, bet išskirtų, todėl neatnaujintų, paketų.

5.b. Neoficialių ebuild rinkmenų įtraukimas

„Portage“ perdangos (overlay) katalogo sukūrimas

Jūs galite nurodyti „Portage“ naudoti ebuild rinkmenas, kurios nėra įtrauktos į oficialųjį „Portage“ medį. Sukurkite naują katalogą (pavyzdžiui, /usr/local/portage), kuriame galėsite išsaugoti trečiosios šalies ebuild rinkmenas. Naudokite tokią pačią katalogo struktūrą, kokia yra naudojama oficialiame „Portage“ medyje!

Tada apibrėžkite kintąmąjį PORTDIR_OVERLAY rinkmenoje /etc/make.conf ir juo nurodykite anksčiau sukurtą katalogą. Dabar jums naudojantis „Portage“ bus atsižvelgiama ir į jūsų ebuild rinkmenas ir jos nebus ištrinamos/perrašomos vykdant komandą emerge --sync.

Darbas su keliomis perdangomis

Patyrusiems naudotojams, kurie kurie nori naudoti keletą perdangų, kad galėtų išbandyti paketus prieš įtraukiant juos į oficialųjį „Portage“ medį arba tik nori naudoti neoficialias ebuild rinkmenas iš įvairių šaltinių, pakete app-portage/gentoolkit-dev yra skirta programa gensync - tai įrankis, kurio pagalba galima palaikyti kelių perdangų saugyklas atnaujintas.

Su gensync jūs galite atnaujinti visas saugyklas iš karto arba pasirinkti tik kelias iš jų. Kiekviena saugykla turėtų turėti .syncsource rinkmeną konfigūraciniame kataloge /etc/gensync/, kurioje turėtų būti saugyklos vieta, vardas, identifikatorius ir t.t.

Tarkime, jūs turite dvi papildomas saugyklas, pavadintas java (skirtą kuriamoms java ebuild rinkmenoms) ir entapps (skirtą pogramoms, sukurtoms įmonės viduje ir naudojamoms jūsų veikloje). Jūs galite atnaujinti šias saugyklas panaudodami šią komandą:

# gensync java entapps

5.c. Ne „Portage“ prižiūrima programinė įrangą

„Portage“ naudojimas su paties naudotojo prižiūrima programine įranga

Kai kuriais atvejais jūs galite norėti patys konfiguruoti, įsidiegti ir prižiūrėti programinę įrangą, neleisdami „Portage“ automatizuoti šio proceso, nors „Portage“ ir gali suteikti jums programinės įrangos pavadinimus. Žinomi atvejai yra branduolio išeities tekstai ir nvidia tvarkyklės. Jūs galite sukonfiguruoti „Portage“ taip, kad ji žinotų, jog tam tikras paketas yra rankiniu būdu įdiegtas jūsų sistemoje. Šis procesas yra vadinamas injecting ir palaikomas „Portage“ rinkmenos /etc/portage/profile/package.provided.

Psvyzdžiui, jeigu norite informuoti „Portage“ apie tai, kad jūs rankiniu būdu įdiegėte gentoo-sources-2.6.11.6, įrašykite šią eilutę į rinkmeną /etc/portage/profile/package.provided:

sys-kernel/gentoo-sources-2.6.11.6

D. „Gentoo“ tinklo konfigūravimas

1. Pradžia

2. Papildoma konfigūracija

3. Modulinis tinklas

4. Belaidis tinklas

5. Funkcionalumo pridėjimas

6. Tinklo valdymas

Šio dokumento turinys yra licencijuotas „Creative Commons - Attribution / Share Alike“ licencija.